Ne visi gyventojai, kurie dirba savarankiškai arba nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, laiku sumoka privalomas socialinio ir sveikatos draudimo įmokas. Vis dėlto ši prievolė išlieka, o įsiskolinimai gali turėti realių pasekmių. Jei skolos ilgą laiką nepadengiamos, jos gali būti perduodamos finansų įstaigoms, o vėliau – ir antstoliams.
Statistika rodo, kad šiuo metu daugiau kaip 216 tūkst. gyventojų turi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įsiskolinimų, viršijančių 3 eurus. Bendra šių skolų suma siekia apie 282 mln. eurų. Skaičiuojant vidutiniškai, vienam skolininkui tenka apie 1300 eurų skola. Palyginti su ankstesniais metais, skolininkų skaičius ir bendra įsiskolinimų suma yra išaugę – prieš metus tokių žmonių buvo apie 210 tūkst., o jų skola sudarė maždaug 261 mln. eurų.
Savarankiškai dirbantys gyventojai privalo patys pasirūpinti įmokų mokėjimu. Nuo gautų ir deklaruotų pajamų jie moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Skirtingai nei dirbant pagal darbo sutartį, kai įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys, savarankiškai dirbantys asmenys visą atsakomybę už šiuos mokėjimus prisiima patys.

Naujausi duomenys rodo, kad apie 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų yra skolingi daugiau kaip 65 mln. eurų VSD ir PSD įmokų. Vidutiniškai vienam žmogui tenkanti skola siekia apie 780 eurų. Be to, beveik 9 tūkst. gyventojų yra sudarę susitarimus dėl skolų mokėjimo dalimis – bendra atidėtų mokėjimų suma siekia apie 12,8 mln. eurų.
Įsiskolinimai dažnai padidėja po pajamų deklaravimo laikotarpio, kai perskaičiuojamos įmokos pagal faktiškai gautas pajamas. Tačiau dalis gyventojų vėliau kreipiasi dėl galimybės skolą sumokėti dalimis ir palaipsniui padengia susidariusius įsipareigojimus.
Gyventojams nėra privaloma visos skolos sumokėti iš karto – galima pateikti prašymą ją išdėstyti dalimis. Tokiu atveju svarbu laikytis nustatytų sąlygų: mokėti skolą pagal sudarytą grafiką ir kartu laiku mokėti einamąsias įmokas. Jei mokėjimai vėluoja ilgiau nei kelias dienas, susitarimas gali būti nutrauktas, o galimybė iš naujo prašyti skolos atidėjimo paprastai suteikiama tik po metų.
Jeigu įspėjimai ir raginimai padengti skolą lieka be atsako, gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas. Tokiu atveju mokėjimo nurodymai perduodami kredito įstaigoms, o vėliau – antstoliams.

Apie susidariusius įsiskolinimus gyventojai dažniausiai informuojami per elektronines paskyras. Jei sistemoje yra nurodyti telefono numeriai ar elektroninio pašto adresai, pranešimai siunčiami ir šiais kanalais.
Kai kuriais atvejais skolos gali būti pripažintos beviltiškomis ir nurašomos. Tai gali įvykti, jei priverstinio išieškojimo išlaidos būtų didesnės nei pati skola, jei žmogaus socialinė ir ekonominė padėtis yra itin sudėtinga ir jam teikiama socialinė parama, arba jei sueina skolos išieškojimo senaties terminas.
Svarbu žinoti, kad PSD įmokas turi mokėti ir tie gyventojai, kurie šiuo metu nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos ir nėra registruoti Užimtumo tarnyboje, taip pat nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis. Tokiais atvejais prievolė mokėti sveikatos draudimo įmokas išlieka.
Šiuo metu apie 133 tūkst. tokių gyventojų turi PSD įsiskolinimų, kurių bendra suma siekia beveik 217 mln. eurų. Vidutiniškai vienam žmogui tenkanti skola sudaro apie 1630 eurų.
Dalies žmonių įsiskolinimai susidaro ir dėl to, kad išvykę gyventi ar dirbti į užsienį jie nedeklaruoja išvykimo. Tokiu atveju Lietuvoje toliau skaičiuojamos PSD įmokos. Jei sugrįžę gyventojai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad sveikatos draudimą mokėjo kitoje šalyje, susidariusi skola gali būti panaikinta.
Nesumokėjus PSD įmokų nutrūksta sveikatos draudimas, todėl žmogus praranda teisę nemokamai naudotis valstybės finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Skolų išieškojimo procese svarbų vaidmenį atlieka antstoliai. Per vienerius metus jų pagalba daugiau nei 26 tūkst. kreditorių susigrąžino skolas. Tarp jų buvo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat valstybės institucijos. Bendra per metus sugrąžintų skolų suma viršijo 326 mln. eurų.
Didžiausia dalis šių lėšų – apie 202 mln. eurų – grąžinta privačioms įmonėms. Tai įvairūs įsipareigojimai už paslaugas, paskolas, vartojimo kreditus ir kitas finansines prievoles. Fiziniams asmenims grąžinta daugiau nei 64 mln. eurų – tai neišmokėtas darbo užmokestis, vaikų išlaikymo išmokos ir kitos piniginės skolos.

Valstybei sugrąžinta beveik 57 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį sudarė nesumokėti mokesčiai ir baudos.
Vis dėlto skolų išieškojimo statistika rodo ir sudėtingėjančią situaciją. Per metus sumažėjo sugrąžintų skolų skaičius, o pats išieškojimo procesas pailgėjo. Tam įtakos turėjo nauji teisės aktai, numatantys daugiau apsaugos priemonių skolininkams – mažesnes išskaitas iš pajamų, galimybę pasinaudoti vadinamosiomis skolų atostogomis bei kitus ribojimus.
Dėl šių pokyčių skolų grąžinimas gali užtrukti gerokai ilgiau nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei anksčiau iš minimalią algą gaunančio žmogaus tūkstančio eurų skola būdavo išieškoma maždaug per pusmetį, dabar šis procesas gali trukti ir ilgiau nei metus.
Šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei šimtas antstolių, kuriems padeda keli šimtai darbuotojų. Kasmet iš jų veiklos į valstybės biudžetą sumokama apie 15 mln. eurų įvairių mokesčių.

