Į Saudo Arabiją vykau su aiškiu įsitikinimu, kad laukia griežtų taisyklių kupina kasdienybė, ypač moterims. Pirmieji įspūdžiai šią nuojautą patvirtino, tačiau greitai supratau, kad realybė yra kur kas sudėtingesnė. Čia gyvenimą formuoja ne tik įstatymai, bet ir gilios kultūrinės tradicijos, kurios dažnai yra tokios pat svarbios kaip oficialios taisyklės.
Kelionės metu mano nuomonę papildo netikėtas pokalbis su vietine moterimi, kuri atskleidė savo požiūrį į daugelį dalykų, kuriuos iš pradžių laikiau griežtais draudimais. Lankiausi šalyje per Ramadano laikotarpį, kai viešoji erdvė yra dar labiau pažymėta religijos ir papročių.
Gatvėse dauguma moterų dėvėjo juodas abajas, tai ilgas, lengvas skraistes, neretai dengiančias ir veidą bei akis. Iš pradžių man tai atrodė kaip privalomas reikalavimas, tačiau vietinė moteris, kuri prisistatė vardu Džamila, paaiškino kitaip. Pasak jos, dauguma moterų renkasi juodą spalvą dėl tradicijos ir todėl, kad ji laikoma elegancijos bei klasės simboliu.
Anot jos, apie 85 procentai moterų dėvi juodas abajas, tačiau vis daugiau pasirodo ir spalvotų, ypač už sostinės ribų. Veido dengimas nėra privalomas įstatymu, tai labiau kultūrinis pasirinkimas, su kuriuo kai kurios jaučiasi patogiai.
Viešasis gyvenimas ir darbo galimybės
Viešose erdvėse vienai moteriai būti retai priimtina, dauguma išeina į miestą lydimos vyro, brolio ar tėvo. Nors įstatymai to tiesiogiai nereikalauja, tai stipriai įsitvirtinusi socialinė norma. Daug moterų nedirba, nes šeima ir namai išlieka prioritetu, tačiau jaunoji karta vis dažniau renkasi profesinį kelią.
Per pastaruosius metus įvyko svarbių pokyčių, tai nuo 2018 metų moterims leista vairuoti, o nuo 2019 metų jos gali savarankiškai keliauti į užsienį sulaukusios 21 metų. Vis dėlto moterų dalyvavimas darbo rinkoje dar nepasiekia net 40 procentų, nors daugiau nei pusė šalies aukštųjų mokyklų absolventų yra moterys.
Bendravimo taisyklės tarp lyčių yra aiškios ir griežtos. Viešos draugystės ar neoficialūs susitikimai tarp vyrų ir moterų, kurie nėra šeimos nariai, čia beveik nevyksta. Viešumoje dažniausiai matyti tik atskiras vyrų ar moterų grupes.
Pasak Džamilos, tai ne vien religinė prievolė, o kultūra, kurioje svarbiausia pagarba ir santūrumas. Socialiniuose tinkluose moterys gali dalintis savo kūryba, kelionėmis ir kasdienybe, tačiau gatvėje jos laikosi nusistovėjusių taisyklių.
Materialinė gerovė ir kasdieniai poreikiai
Daugelio moterų gyvenime akivaizdus prabangos elementas, tai brangūs aksesuarai, dizainerių rankinės, puošnūs papuošalai. Daug šeimų samdo namų darbuotojus ir aukles, dažniausiai iš užsienio, kurios padeda prižiūrėti vaikus ir tvarkyti namus.
Prekių, skirtų moterims, kainos čia yra gerokai aukštesnės nei Europoje, o kai kurie produktai, pavyzdžiui, tamponai ar menstruaciniai puodeliai yra retos ir brangios prekės. Net tokios smulkmenos kaip plaukų gumelės iš prabangių prekės ženklų gali kainuoti įspūdingas sumas. Tai rodo, kad net kasdieniai pirkiniai moterims gali tapti nemenku iššūkiu.
Santykiai tarp vietinių moterų ir atvykusių iš Vakarų yra įvairūs. Vienos jaučia užsienietėms užuojautą, esą joms sunku, nes viską turi daryti pačios, kitos žavisi jų nepriklausomybe ir laisve. Jaunesnė karta vis labiau domisi vakarietišku gyvenimo būdu, mada ir kelionių galimybėmis, nors viešumoje laikosi tradicijų. Vis dėlto ne kartą pajutau, kad eidama gatve be galvos dengimo sulaukiu ne tik smalsių, bet ir kritiškų žvilgsnių.
Išvykdama maniau, kad Saudo Arabija yra vienalytė, griežtų taisyklių valdoma visuomenė, tačiau sugrįžusi supratau, jog moterų gyvenimas čia kur kas įvairesnis. Jos balansuoja tarp tradicijų ir modernių siekių, tarp viešo santūrumo ir privačios laisvės. Po abaja gali slypėti tiek nuolankumas, tiek stiprybė, tiek ambicijos. Kaip sakė Džamila, šiandieninės Saudo Arabijos moterys renkasi savo kelią, kartais jis vingiuoja per šimtmečių paveldą, o kartais drąsiai žengia į naujas galimybes.
