Automobiliai per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitė, tačiau saugos diržai išliko viena svarbiausių ir veiksmingiausių apsaugos priemonių. Nors šiandien dauguma vairuotojų juos segasi automatiškai, ne visi žino, kuo skiriasi seni statiniai diržai nuo šiuolaikinių inercinių, kam skirtas mažas juodas mygtukas ant diržo ir kokios baudos gresia už važiavimą be jų. Toliau pateikiama trumpa istorija, veikimo principai ir praktinė informacija apie saugos diržus.
Vyresni vairuotojai puikiai prisimena statinius saugos diržus, naudotus „Malučiuose“, „Didžiuosiuose Fiatuose“ ir kituose sovietmečiu gamintuose automobiliuose. Tai buvo paprasti, nelankstūs diržai, kurių ilgį reikėdavo nustatyti ranka.
Tokie diržai galėjo būti gana veiksmingi, tačiau tik tuo atveju, jei buvo tinkamai užveržti. Praktikoje tai darydavo ne visi – vairuotojai dažnai palikdavo diržą laisvesnį, teisindamiesi, kad stipriai prigludęs diržas sukelia diskomfortą. Be to, statinis diržas neleisdavo laisvai pasilenkti į priekį, o užsidėjus storesnius drabužius, pavyzdžiui, žieminę striukę, diržo ilgį tekdavo vėl reguliuoti. Daugeliui tai atrodė pernelyg nepatogu.
Dar mažiau motyvacijos turėdavo atsitiktiniai keleiviai. Jei žmogus pavežamas vos kelis kilometrus, tikimybė, kad jis kruopščiai susireguliuos diržą pagal save, būdavo labai maža.
Kaip veikia inerciniai saugos diržai?
Daugelį minėtų nepatogumų išsprendė inerciniai saugos diržai, kurie patys prisitaiko prie juos užsisegusio žmogaus. Pirmieji tokio tipo diržai turėjo spyruoklinį mechanizmą – po užsisegimo visas laisvas diržo perteklius automatiškai susisukdavo į ritę. Vairuotojui ar keleiviui judant, diržas lengvai išsivyniodavo, tačiau staigiai timptelėjus – užsiblokuodavo.
Laikui bėgant paaiškėjo, kad vien šio mechanizmo nepakanka. Eismo įvykių metu diržas kartais šiek tiek atsileisdavo, o tai didindavo sužeidimų riziką. Todėl pradėti montuoti pirotechniniai diržų įtempikliai. Avarijos metu mažas pirotechninis užtaisas aktyvuojamas ir staiga įtempia diržą, taip sumažindamas kūno judėjimą į priekį ir padidindamas apsaugos lygį.
Inercinis susukimo mechanizmas ir toliau išlieka neatskiriama sistemos dalimi – būtent jis įprastomis važiavimo sąlygomis pasirūpina, kad diržas būtų pakankamai prigludęs prie kūno ir kartu nevaržytų judesių.
Kam skirtas juodas mygtukas ant saugos diržo?
Mažas juodas mygtukas ant saugos diržo yra praktiškas patobulinimas, didinantis inercinių diržų patogumą. Kadangi sagtis gali laisvai slankioti diržu, nenaudojant šio sprendimo, atsisegus diržą ji nuslystų iki pat tvirtinimo prie slenksčio ar grindų.
Tokiu atveju, norint vėl užsisegti diržą, tektų ieškoti sagties kažkur žemai, tarp sėdynės ir automobilio kėbulo, o tai nepatogu tiek vairuotojui, tiek keleiviams.
Juodas mygtukas veikia kaip stabdis: atsisegus diržui ir jam susisukus, sagtis sustoja ties šiuo mygtuku. Taip ji išlieka patogioje, lengvai pasiekiamoje vietoje. Vairuotojui ar keleiviui belieka paimti sagtį, tinkamai pritraukti diržą prie kūno ir užsisegti.
Kokia bauda skiriama už važiavimą be saugos diržų?
Važiuoti be užsegtų saugos diržų – tai ne tik didelė rizika sveikatai ar net gyvybei, bet ir pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Jei vairuotojas važiuoja automobiliu be prisisegto saugos diržo, jam gali būti skiriama 100 eurų bauda (arba kita atitinkama suma pagal tuo metu galiojančius teisės aktus) ir papildomi baudos balai, jeigu tokia sistema taikoma.
Situacija dar labiau pablogėja, kai neprisisegę yra ir keleiviai. Kiekvienam neprisisegusiam keleiviui gali būti skiriama atskira piniginė bauda, o be to, papildomą baudą gauna ir vairuotojas – už tai, kad neužtikrino keleivių saugos diržų naudojimo. Vairuotojui paprastai skiriami ir papildomi baudos balai.
Teisinės atsakomybės čia išvengti sudėtinga. Argumentas, kad keleiviai patys nenorėjo segtis diržų, dažniausiai policijos neįtikina: būtent vairuotojas atsako už tai, kad kelionė prasidėtų tik tada, kai visi automobilio keleiviai yra užsisegę saugos diržus.
