Žemės orbitoje dar niekada nebuvo tiek daug palydovų, kiek yra dabar. Tai daugiausia lėmė didžiulių palydovų grupių, tokių kaip „SpaceX Starlink“, atsiradimas.
Tačiau agresyvi išorinė aplinka ir Saulės žybsniai neigiamai veikia palydovų tarnavimo laiką, o tai, turint omenyje didžiulę palydovų grupę, kelia ypatingą susirūpinimą, nes vienu metu sutrumpėja daugelio aparatų eksploatacijos laikotarpis.
Saulė išgyvena 11 metų aktyvumo ciklą, kurio metu pasiekia piką, vadinamą Saulės maksimumu. Paskutinis toks laikotarpis buvo stebėtas praėjusių metų pabaigoje. Per šiuos laikotarpius stipresni Saulės žybsniai sukelia geomagnetines audras, kurios kaitina Žemės atmosferą, priversdamos ją plėstis, dėl ko padidėja pasipriešinimas, kurį turi įveikti palydovai.
Neseniai JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Godardo kosminių skrydžių centro mokslininkai nustatė, kaip stipriai Saulės aktyvumas veikia „Starlink“ palydovus.
„Mes nustatėme, kad geomagnetinių audrų metu palydovai sugenda greičiau, nei buvo planuota [esant įprastam Saulės aktyvumui]“, – komentavo tyrimo autorius Denny Oliveira.
Anot mokslininkų, Saulės maksimumo laikotarpiu palydovo tarnavimo laikas gali sutrumpėti iki 10 dienų. Šis poveikis pastebėtas tik neseniai dėl reikšmingo palydovų skaičiaus padidėjimo žemojoje Žemės orbitoje, kur šiuo metu yra daugiau nei 7 tūkst. palydovų. Dauguma jų priklauso „SpaceX“, kuri reguliariai į kosmosą siunčia naujus aparatus. Iš viso SpaceX planuoja suformuoti daugiau nei 30 tūkst. palydovų grupę.
Kiekvieną savaitę keli Starlink palydovai palieka orbitą ir patenka į atmosferą, kur turėtų visiškai sudegti. Didėjant Starlink grupei, tokių sugedusių palydovų grįžimų į atmosferą daugės.
„Tai pirmas kartas istorijoje, kai tiek daug palydovų vienu metu grįžta į atmosferą“, – pažymėjo Oliveira, pridurdamas, kad 2020–2024 m. buvo užfiksuoti 523 „Starlink“ palydovai, patekę į atmosferą. „Po kelerių metų palydovai į atmosferą pateks kasdien“, – mano Oliveira.
Kai kurie „Starlink“ palydovai tyčia pašalinami iš orbitos ir nukreipiami į atmosferą pasibaigus jų tarnavimo laikui, o kiti priartėja prie planetos veikiami natūralių jėgų. Tyrėjai nustatė, kad per paskutinį Saulės aktyvumo laikotarpį, kai 37 „Starlink“ palydovai paliko orbitą, palydovai, esantys žemiau nei 300 km nuo Žemės paviršiaus, orbitą paliko per maždaug 5 dienas, nors įprastai šis procesas truktų 15 dienų.
Tyrėjai mano, kad šis poveikis gali būti naudingas didelių palydovų grupių operatoriams, nes jie galės greičiau pašalinti sugedusius aparatus iš orbitos. Tačiau šis efektas taip pat gali komplikuoti palydovų valdymą orbitose, žemesnėse nei 400 km. Neatmetama, kad greitesnis grįžimas į atmosferą gali sumažinti tikimybę, kad palydovas visiškai sudegs ir jokia jo dalis nepasieks Žemės paviršiaus.
„Gali atsirasti tikimybė, kad objektas pasieks Žemę“, – pridūrė Oliveira.
Jau buvo užfiksuotas atvejis, kai „Starlink“ palydovas visiškai nesudegė. Praėjusių metų rugpjūtį Kanados Saskačevano provincijoje esančioje fermoje buvo rastas 2,5 kg svorio Starlink aparato fragmentas.
„SpaceX“ duomenimis, tai vienintelis žinomas atvejis, kai įmonės palydovas atmosferoje sudegė ne visiškai. Akivaizdu, kad didėjant „Starlink“ grupei, palydovų kritimo dažnis augs, o tai gali kelti grėsmę planetos gyventojams.
