2025 m. atliktos „Instrumentariumo“ apklausos duomenimis, net 60 proc. suomių kenčia arba yra kada nors kentėję nuo sausų akių. Ši problema ypač dažna 18–24 metų jaunuoliams ir vyresniems nei 75 metų žmonėms, todėl specialistai vis dažniau kalba apie didėjančią šio sutrikimo paplitimo tendenciją.
Pasak „Instrumentariumo“ sausų akių specialistės, lektorės ir mokymų vadovės Aijos Hirsimäki, sausų akių sindromas šiandien laikomas viena dažniausių, bet kartu ir viena rečiausiai diagnozuojamų akių ligų pasaulyje. Sunkesniais atvejais žmogui gali būti sudėtinga atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, vairuoti ar dirbti, nes akys ima skaudėti vos jas atmerkus.
Kai kuriems žmonėms simptomai būna tokie stiprūs, kad tenka net keltis naktį ir lašinti drėkinamuosius akių lašus. Nuolatinis diskomfortas blogina gyvenimo kokybę, todėl specialistai ragina problemos neatidėlioti ir laiku kreiptis pagalbos.
Drėkinamieji lašai padeda, bet ne visada išsprendžia priežastį
Pagrindinė priemonė sausoms akims palengvinti – šiuolaikiniai drėkinamieji akių lašai be konservantų. „Instrun“ parduotuvėse siūlomas kruopščiai atrinktas tokių lašų asortimentas, o darbuotojai, remdamiesi simptomų klausimynu ir kita informacija, padeda išsirinkti tinkamiausią preparatą.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad drėkinamieji lašai dažniausiai palengvina simptomus, tačiau ne visada pašalina tikrąją sutrikimo priežastį. Jei lašus tenka vartoti nuolat arba atrodo, kad jie nesuteikia laukiamo rezultato, rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus.
Kada verta kreiptis į specialistus ir ką galima ištirti
Tokiais atvejais verta užsiregistruoti vizitui „Instrun“ Kuivasilmäklinikalle, kur specialistai gali nustatyti sausų akių priežastį ir parengti individualų gydymo planą. Šiandien prie įprastinių gydymo metodų prisidėjo ir modernios technologijos, pavyzdžiui, IPL (šviesos impulsų) terapija, taikoma tuomet, kai tradicinės priemonės nepadeda.
Į kliniką rekomenduojama kreiptis visada, kai simptomai nėra laikini arba nėra aiškiai susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vėjuotu oru, žiedadulkėmis ar trumpalaikiu vaistų vartojimu. Net ir lengvus simptomus svarbu gydyti, nes negydomas sausų akių sindromas gali tapti lėtinis ir sukelti rimtesnių akių sutrikimų.
Vizitas Kuivasilmäklinikalla prasideda nuo išsamaus simptomų klausimyno, kuriuo įvertinamas nusiskundimų intensyvumas. Pirminės konsultacijos metu taip pat aptariamos gretutinės ligos, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, gyvenimo būdas ir laikas, praleidžiamas prie ekranų, nes šie veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos akių būklei.
Pagrindiniai tyrimai atliekami naudojant specialų „Keratographs“ aparatą. Ši technologija leidžia įvertinti riebalus gaminančių Meibomo liaukų būklę, ašarų kiekį ir kokybę, nustatyti akies paviršiaus pažeidimus, junginės paraudimo laipsnį ir kitus svarbius parametrus.
Atlikus tyrimus, rezultatai išsamiai aptariami su pacientu. Optometristas parengia individualų gydymo planą, paaiškina, kokios priežiūros reikės laikytis namuose, o gydymo efektyvumas vėliau įvertinamas kontrolinio vizito metu.
Viena dažniausių priežasčių – Meibomo liaukų disfunkcija
Viena dažniausių sausų akių sindromo priežasčių, su kuria susiduria Kuivasilmäklinikalla besilankantys pacientai, yra Meibomo liaukų disfunkcija. Šios liaukos atsakingos už riebalų išskyrimą į ašarų plėvelę, tačiau jų veiklą gali sutrikdyti įvairūs veiksniai.
Vienas svarbiausių šių dienų rizikos veiksnių – intensyvus išmaniųjų įrenginių naudojimas. Žiūrint į ekranus mirksėjimo dažnis gali sumažėti net 70–80 proc., o tai tiesiogiai veikia akių drėkinimą.
Mirksėjimas reikalingas tam, kad ašaros tolygiai pasiskirstytų akies paviršiuje ir kad iš Meibomo liaukų į ašarų plėvelę patektų riebalai. Jei mirksime per retai, akies paviršius sudrėkinamas nepakankamai, o riebalai iš liaukų neišsiskiria.
Ilgainiui liaukų ištekamieji latakai gali užsikimšti, todėl sausų akių simptomai dar labiau sustiprėja: akys pradeda perštėti, parausta, atsiranda „smėlio“ pojūtis ar nuolatinis diskomfortas.
Mažiau žinoma priežastis – talipunkių (demodekso) perteklius
Kita gana dažna, bet mažiau žinoma sausų akių priežastis – per didelis talipunkio (dar vadinamo demodeksu) dauginimasis. Nors šie mikroskopiniai parazitai nėra naujas reiškinys, jų poveikis akių sveikatai vis dar neretai nuvertinamas.
Talipunkiai gyvena blakstienų, antakių, galvos plaukų ir odos folikuluose. Naktį jie išlenda į odos paviršių, juda ir gali pažeisti odą ties blakstienų šaknimis.
Nedidelis talipunkių kiekis paprastai problemų nesukelia. Tačiau jų perteklius gali dirginti odą, o aplink blakstienų šaknis susiformuoja būdingas „apykaklės“ pavidalo apnašas.
Specialistai talipunkių perteklių nustato apžiūrėdami akis biomikroskopu ir pastebėdami šį požymį. Vis dėlto dalį simptomų galima įžvelgti ir patiems.
- Nuolat niežtintys ar paraudę vokų kraštai. Tokiais atvejais dažnai pasireiškia lėtinis vokų uždegimas, kuris ilgainiui gali dar labiau pabloginti akių būklę.
- Blakstienų retėjimas arba netaisyklingas jų augimas. Tai ypač dažnai pastebi moterys – blakstiena nebegali normaliai augti susiaurėjusiame folikule.
Suvaldžius talipunkių perteklių, daugeliui pacientų blakstienos vėl pradeda augti normaliai. Todėl tinkama diagnostika ir gydymas svarbūs ne tik akių sveikatai, bet ir estetinei išvaizdai.
Gydymas ir namų priežiūra: kas padeda, o kas gali pakenkti
Nustačius talipunkių perteklių, Kuivasilmäklinikalla sudaroma individuali namų priežiūros programa. Specialistas išsamiai paaiškina, kaip tinkamai prižiūrėti vokų sritį ir kokias priemones naudoti kasdienėje rutinoje.
Prireikus talipunkių kiekį gali padėti sumažinti ir IPL gydymas – šviesos impulsų terapija, taikoma įvairiems vokų ir liaukų veiklos sutrikimams gydyti.
Svarbu žinoti, kad antibiotikai ar kortikosteroidai talipunkių tiesiogiai neveikia. Antibiotikai gali sumažinti vokų krašto uždegimą, tačiau jei jį sukelia talipunkiai, uždegimas linkęs kartotis. Kortikosteroidai kai kuriais atvejais gali net pabloginti situaciją, todėl gydymas visada turi būti parenkamas individualiai ir tik po išsamaus įvertinimo.
Kas priklauso rizikos grupei ir kaip saugotis
Didžiausią riziką patirti talipunkių perteklių turi kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės arba turintys priaugintas blakstienas. Taip pat rizikos grupėje yra rožine sergantys asmenys ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar vartojamų vaistų.
Tinkama akių higiena – viena svarbiausių prevencijos priemonių. Makiažą reikėtų nuvalyti kruopščiai, o vokų priežiūrai rinktis specialias, konservantų neturinčias priemones.
Jei blakstienų šaknys nevalomos, į akis lengviau patenka nešvarumai, prastėja ašarų kokybė ir sustiprėja sausų akių simptomai. Todėl akių srities priežiūra turėtų tapti kasdienės higienos dalimi.
Plaunant akis svarbu jų stipriai nespausti. Per stipriai suveržus vokus, blakstienų šaknys lieka nepasiektos ir neišvalomos. Situaciją galima palyginti su bandymu išsivalyti dantis neatveriant burnos – rekomenduojama akis laikyti švelniai ir atpalaiduotai užmerktas.
Dalis vyrų taip pat ne visada įvertina, kad akių srities plovimas turėtų būti kasdienis įprotis. Dažnai pakanka trumpai, švariomis rankomis, duše nuplauti blakstienų šaknis vandeniu arba tam skirtomis akių priežiūros priemonėmis.
Ypatingo dėmesio reikalauja priaugintų blakstienų priežiūra. Jų šaknys neretai nuplaunamos nepakankamai kruopščiai, nes bijoma pažeisti priauginimą, tačiau būtent šios vietos tampa idealia terpe talipunkiams daugintis. Ten kaupiasi riebalai ir nešvarumai, sudarantys palankias sąlygas mikroorganizmams veistis, todėl svarbu naudoti specialias valymo priemones ir laikytis meistrų rekomendacijų.
Taip pat patariama vengti pernelyg riebių kremų ir aliejų pertekliaus akių srityje. Kai ant vokų kaupiasi daug riebalinių produktų, talipunkiai gauna dar palankesnes sąlygas daugintis. Geriausia rinktis lengvesnius, greitai susigeriančius produktus ir naudoti juos saikingai – tinkama priežiūra ir higiena gali padėti sumažinti talipunkių kiekį ir pagerinti bendrą akių būklę.
