Laikas.lt
„Plevėsos virtuvėlė“
„Plevėsos virtuvėlė“ skirta tiems, kurie:
A) nekenčia gaminti,
B) nuolat bijo, kad gaminant kažkas nepasiseks,
C) arba tiesiog gerokai mieliau laiką leidžia miegamajame, nei virtuvėje.
Čia bus vien išmėginti patiekalai – tokie paprasti, kad juos sugadinti prireiktų didelio talento.
Skanaus!
Užteks pirkti nežinia kada užšaldytus ir kuo prifarširuotus koldūnus – pats laikas juos išmokti gamintis namuose!
Koldūnai ekscentriški, nes jiems reikia begalės dėmesio. Tačiau jei turi kelias valandas laisvo laiko ir nori išbandyti patiekalą, kokio dar nedarei, gal ir bus įdomu.
Pirma, reikia tokio mandro virtuvinio įrankio –
koldūnų padėklo. Tai apskritimas su skylutėmis. Nesijuokiam, nesijuokiam. Tuoj parodysiu fokusą.
Užsimaišom tešlą: dvi stiklinės miltų, viena stiklinė karšto vandens, keli šaukštai aliejaus. Išminkom, kad nebeliptų prie rankų (vis pridedant miltų), iškočiojam – tik ne per plonai, nes tuomet koldūnai plyš.
Dabar užmetam iškočiotą tešlą ant koldūnų padėklo ir, kaip Paksas sakydavo, patapšnojam. Kol pamatom skylučių kontūrus. O dabar į kiekvieną duobutę dedam įdaro.
Įdarus išmėginau tris: špinatai su feta, malta kalakutiena su svogūnais ir malta kiauliena su česnaku. Jei žinot dar, būkit kultūringi ir pasidalinkit.
Kai įdarą išdėliojam, švelniai spustelim kiekvieną rutuliuką žemyn. Iškočiojam tokį pat tešlos gabalą. Užmetam ant koldūnų padėklo. Patapšnojam. Dar patapšnojam. Ir smagiausia dalis: čiumpam kočėlą ir gerai pakočiojam. Turi išryškėti kiekvieno koldūno kontūras.
Dabar galim juos atsargiai lupti lauk ir dėti į kamerą arba tiesiai į verdantį vandenį.
Aprašymas yra gerokai džiugesnis už realybę, nes po koldūnų gaminimo paprastai noras kažką veikti virtuvėje man atšoka gerai savaitei.
Ir vis tik paskui, po kiek laiko, labai smagu išsitraukti iš kameros r a n k ų d a r b o koldūnų.
Daugiau nuotykių virtuvėje: „Plevėsos virtuvėlė“
