Dovilė Raustytė
„Kino pavasario“ savaitgalį pradėjome ketvirtadienį, tikintis daug gerų emocijų iš „Rugpjūčio šventės“ režisieriaus Giannio Di Gregorio naujos komedijos „Džianis ir jo moterys“. Savaitgalis baigėsi paradoksaliai: sekmadienį, dvyliktą nakties, po ašarą išspaudusio ir dar šįryt minčių neapleidusio kino filmo „Tamsoje“.
Plačiau – penki kino filmai ir jų įvertinimai.
„Džianis ir jo moterys“
Filmas, kuriuo pasitikrinti humorą, kaip ragina „Viasat komedijų festivalis“, turėtų kiekvienas, nors ir pagrindinis jo herojus – pensininkas, palaipsniui suvokiantis savo amžių. Džianis – pirmiausia labai geras, nuoširdus žmogus, tik po to – meilužę nevykusiai bandantis susirasti vyriškis, nenorintis susitaikyti su savo metais. Kol Džianis triukšmingosios kaimynės vakarėlyje netyčia neišgeria kokteilio su nekaltu lašeliu narkotikų, tol iki galo neatsipalaiduoja ir nepaprieštarauja visai kariaunai kasdien jį supančių moterų – žmonai, dukrai, mamai, jos patraukliajai slaugei ir t. t. Narkotikų sukelti pojūčiai leidžia Džianiui pasinerti į savo fantazijas, kur jis vis dar jaunas ir dievinamas dailiosios lyties atstovių. Tuo tarpu būrys moterų bando švęsti Džianio gimtadienį, tiksliau visą naktį skambinėja policijai jo ieškodamos… Tikėtina, kad komedija dar labiau pralinksmins iš savęs sugebančius pasijuokti vyresniosios kartos atstovus, kurie žino, ką reiškia kai iš jogos pozos išeiti sutrukdo seni kaulai, o vienintelis pagalbininkas tokioje situacijoje – dukters vaikinas…
Filmą dar galite išvysti šiandien 21.45 val.
Vertinimas – 9 balai.
„Dama srutų duobėje“
Vienas „Kino pavasario“ lankytojo komentaras labai puikiai apibūdina šį kino bandymą – „niekam tikęs“. Nesinori būti labai kritiškai, tačiau kompromituojantis filipiniečių filmo pavadinimas kelti bent kiek teigiamas emocijas baigė po penkių minučių, pasirodžius pagrindiniams jo veikėjams. Geriausia galvoti, kad jie buvo pernelyg įsijautę į nevykėlių vaidmenį ir versti šypsotis turėjusi beviltiška situacija kėlė tik nuobodulį. Salę paliekantys žiūrovai leido lengviau atsikvėpti, kad taip jaučiuosi ne viena. Patį filmo sumanymą – sukurti nepriklausomą filmą, kuris bus rodomas pasaulio kino festivaliuose, neturint deramos patirties ir lėšų, – galima laikyti atsvara kritikai. Bet tik jį…
Filmą dar galite išvysti – 27 d. 19.30 val.
Vertinimas – 4 balai.
„Klipas“
Vienas iš „Kino pavasario“ programos sudarytojų – Edvinas Pukšta – šį filmą pristatė drąsiausiu festivalio filmu ir labai aktualiu mums, nors veiksmas ir vyksta Serbijoje. „Nors filmas jums ir nepatiks, vis vien po jo turėsite ko paklausti“, – prieš seansą pridūrė filmo režisierė Maja Miloš.
Verta pasakyti, kad filmas labai geras. Ir labiau ne meninė prasme, o socialine, ko, kaip vėliau paaiškėjo, režisierė ir siekė. Pagrindinė filmo herojė Jasna gavo dovanų mobilųjį telefoną su vaizdo kamerą. Tad ji filmuoja vakarėlius, kur linksminasi „Gariūnų“ naują kolekciją primenančiais drabužiais pasipuošusios girtos, nuo narkotikų apsvaigusios nepilnametės draugės, šlykščias sekso scenas su jos visai negerbiančiu vaikinu, kurį, ji, pavyzdžiui, stengiasi patenkinti oraliniu būdu mokyklos tualete ir t. t. Keletas režisierės atsakymų į žiūrovų klausimus galbūt padės lengviau suprasti apie ką yra „Klipas“.
Kiek metų buvo pagrindinei filmo aktorei?
Kai ji pradėjo filmuotis – 14, o baigiant – 16.
O kaip ji galėjo filmuotis itin atvirose sekso scenose?
Už ją tai darė dubleriai arba buvo panaudoti specialieji efektai.
Ar paauglių tėvai neprieštaravo, kad jų vaikai filmuosis tokiame filme? Galbūt nuo jų scenarijus buvo slepiamas?
Kiekvienas turėjo galimybę susipažinti su scenarijumi. Su visais aktoriais ir jų tėvais pasižiūrėjome filmą, kai jis buvo baigtas. Kai kurios mamos verkė. Daugelis net nesitikėjo, kad filmas bus toks jausmingas.
Ko siekėte šiuo filmu? Galbūt tai moralas šių dienų paaugliams ir jų tėvams?
Jokiu būdu nenorėjau moralizuoti ar kažko mokyti gyventi. Tiesiog norėjau sukurti filmą, kad tėvai pamatytų, kaip iš tikro paaugliai leidžia laiką už namų durų, nes daugelis net neįsivaizduoja, kad taip gali būti. Mama, išleisdama keturiolikmetę dukrą š vakarėlį, net nepagalvoja, kad ji ten uostys narkotikus ar tualete įvairiais būdais mylėsis su vaikinais ir t. t.
Ar jums priimtina tokia realybė?
Tai vyksta ir tiek. Svarbu tai suvokti ir žinoti, kaip elgtis su savo vaikais.
Ar šis filmas aktualus Lietuvos paaugliams?
Paaugliai visur vienodi, nesvarbu, kad jie klausosi kitokios muzikos nei serbai ar rengiasi kitokiais drabužiais – jų poreikiai ir pavojai tokie pat.
Ar jūs tikra, kad šį filmą gali žiūrėti paaugliai? Gal jie kaip tik ims elgtis taip, kaip filme?
Tai nėra darbas, kuriuo norėjau parodyti, kaip nederėtų ar derėtų elgtis. Tiesiog parodžiau, kaip yra. Paaugliai darys tai, kas jiems atrodys tinkama.
Filmą dar galite išvysti – 26 d. 21.30 val. ir 28 d. 19.45 val. (seansuose dalyvaus režisierė), kauniečiai – 30 d. 23.25 val.
Vertinimas – 9.
„Kekšė“
Tęsiant porno šeštadienį po „Klipo“ patekome į dar vieną erotinių scenų nestokojantį filmą, kuris buvo priskirtas grupei „Kritikų pasirinkimas“. Ko gero, dėl juostos kinematografijos. Meniškai tai labai stiprus filmas, ko nepasakysi apie siužetą. Trumpai – kaime gyvena graži moteris Tamara, kuri dirba vištidėje, augina dvi dukrytes ir labai myli vyrus. Pagaliau atsiranda pastovus partneris, kuris pas ją apsigyvena. Tačiau Tamara vis vien negali atsispirti kitų vyrų vilionėms. Greta nimfomanijos temos labai netikėtai atsiranda ir pedofilijos tema. Visame filme svajonių jaunikiu vaizduojamas sugyventinis staiga permiega su kaimo kekšės reputaciją turinčiosios dukryte, už ką kitų meilužių yra smarkiai sumušamas. Istorija baigiasi jam iškart po kaimiečių užpuolimo gulint savo mylimosios glėbyje. Operatoriaus darbas vis dėlto sugebėjo nustebinti daug labiau nei tokie siužetiniai sprendimai.
Filmą dar galite išvysti – 27 d. 17.30 val.
Vertinimas – 6.
„Tamsoje“
„Pažiūrėti šį filmą reikia kiekvienam, gal išmoktume būti geresni“, – prieš filmą sakė kino kritikė Izolda Keidošiūtė. Atrodo, sukurta tiek daug filmų apie žydų padėtį Antrojo Pasaulinio karo metais, kad nebėra, ką ir pridurti. Tačiau lenkų režisierė Agnieszka Holland sugebėjo sugrąžinti prie nacių okupacijos, dedikuodama savo istoriją tauriausiems žmonių jausmams – sąžinei, gailesčiui, buvimui žmogumi arba tapimu juo. Nuostabus filmas, privertęs permąstyti, ar gyvenimas dėl savęs ir savo interesų yra pats tinkamiausias… Reikia tikėtis, kad šis filmas papildys kino teatrų repertuarus festivaliui pasibaigus.
Vertinimas – 10 balų.
