Mesti rūkyti – vienas dažniausiai pasitaikančių pažadų, kurio suaugę žmonės ima laikytis nuo Naujųjų metų. Nors kasdien rūkančių vyrų skaičius Lietuvoje nuo 2000 iki 2014 metų sumažėjo per 19 procentų, rūkymo paplitimas reikšmingai padidėjo nuo 19,3 proc. 2009 m. iki 22,7 proc. 2012 m. Tai daugiausia lėmė didėjantis rūkančių moterų skaičius.
Vilniaus Visuomenės Sveikatos Biuro gydytoja Viktorija Andrejevaitė teigia, kad beveik trys ketvirtadaliai rūkančiųjų norėtų neberūkyti. Kasmet mesti rūkyti bando 4 iš 10 žmonių, tačiau tik 5 procentams pavyksta tai padaryti sėkmingai.
Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Roberta Janulytė teigia, kad sugalvojus atsisakyti šio žalingo įpročio, galima rinktis du kelius: pakalbėti su savo šeimos gydytoju ir gauti receptą receptiniams vaistams nuo rūkymo arba atvykti į vaistinę ir pasikonsultuoti, koks nereceptinis preparatas labiausiai tiktų.
„Pagrindinis mano, kaip vaistininkės patarimas – nemėginkite to daryti be jokios pagalbos. Žmonės labai klaidingai mano, kad savo jėgomis galima mesti rūkyti ir kreipiasi pagalbos, tik kelis kartus suklupę. Kad organizmas iš pat pradžių nepatirtų šoko, kad nesukeltų psichologinių padarinių, nuo pat pradžių siūlyčiau naudoti priemones, kuriose yra nikotino, bet jis gerokai mažesnis ir ilgainiui jo kiekis mažinamas iki nulinio“ – sako vaistininkė.
Gydytoja V. Andrejevaitė papildo, kad bandymas nutraukti rūkymą neparuošus konkretaus plano ir mesti rūkyti tik valios pastangomis – tai dažniausiai pasitaikanti žmonių klaida, – „Tabako rūkymas yra lėtinė liga, kuriai būdinga psichologiniai ir fiziniai abstinencijos simptomai, kurie skatina vėl užsirūkyti, taigi reguliariai vartoti medikamentus reikėtų nors 3 mėnesius“.
Nikotino preparatų įvairovė apima kramtomąją gumą, inhaliatorius ir pleistrus. Jei pleistrai leidžia nikotinui po truputį patekti visą laiką, tai kramtoma guma efektą suteikia akimirksniu. „Pastebėjau, kad klientams tokios kramtomos gumos ir pritrūksta greičiausiai – pakuotė išnaudojama per trumpą laiką, nors būna skirta keletui dienų, taigi itin svarbu laikytis rekomendacijų ir vis pasitarti su savo vaistininku“, – sako „Eurovaistinė“ atstovė.
Gydytoja V. Andrejevaitė pažymi, kad fizinės priklausomybės nuo nikotino stiprumui nustatyti gali būti naudojami ne tik įvairūs klausimynai, bet ir duomenys apie paciento psichinę sveikatą (pavyzdžiui, nerimo, depresijos ar kitus simptomus). Ši informacija leidžia individualiai parinkti vaistus ir jų stiprumą, suplanuoti pakartotinių vizitų dažnį ir netgi taikomas psichoterapijos intervencijas.
Gydytojos teigimu, ypač naudinga atlikti anglies monoksido (smalkių) koncentracijos testą iškvepiamame ore, nes tai ne tik parodo priklausomybės nuo nikotino stiprumą, bet ir, išvydus „žalią, geltoną ar raudoną“ rezultatą, didina motyvaciją ir pastangas neberūkyti. „Be to, jei kreipsitės pagalbos į priklausomybės nuo tabako gydymo specialistą ir vartosite medikamentus rūkymo nutraukimo simptomams mažinti, sėkmingo bandymo šansai padidės net 4 kartus“, – pataria gydytoja.
Jai antrina vaistininkė R. Janulytė ir rekomenduoja rūkymą pakeisti kitu, geresniu, įpročiu, – „Turi vykti kaita. Jeigu sau pasakau, kad nuo konkrečios dienos metu rūkyti ir pradedu pasivaikščioti gryname ore, tada tai veikia“. Be to, itin svarbus veiksnys – šeimos ir draugų palaikymas, – „Niekada nereikėtų erzinti artimo žmogaus, klausiant, ar tikrai nenorėtų dar vienos cigaretės“.
Daug žmonių bando nerūkyti 3-7 kartus kol galiausiai pavyksta. Svarbiausias patarimas – pasižymėti tikslią metimo datą ir griežtai laikytis taisyklės „nė vieno dūmelio“, o dieną pradėti su mintimi „aš šiandien nerūkau“.
