Laikas.lt
Lapkričio 6-ąją startuosiantis 12-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ savo žiūrovams paruošė ypatingą premjerą – ką tik Venecijos kino festivalyje pagrindiniu prizu, „Auksiniu liūtu“, apdovanotą švedų režisieriaus Roy‘aus Anderssono filmą „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (A Pigeon Sat on a Branch Reflecting on Existence, 2014).
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad „Scanoramos“ žiūrovai, dar nepamiršus Venecijos kino festivalio aplodismentų gausmo, turės galimybę pamatyti šį ekscentrišką filmą. Būtent jį pasirinkome ir „Scanoramos“ atidarymo vakarui, – pasakoja „Scanoramos“ meno vadovė Gražina Arlickaitė. – Priežastis paprasta – savitas Roy‘aus Anderssono žvilgsnis bei abejingų nepaliekantis žmogaus būties tyrinėjimas.“
R. Anderssono filmas „Balandis…“ perrašė švedų kinematografijos puslapį, nes pirmą kartą šalies kino istorijoje švediškas filmas buvo įvertintas svarbiausiu vieno įtakingiausių Europos kino festivalio prizu. Tviskančioje festivalio apdovanojimų ceremonijoje džiaugsmo dėl šio istorinio įvykio neslėpė ir pats režisierius, prisipažinęs, jog didžiuojasi, kad būtent jo filmas tapo pirmuoju švedišku kūriniu, įvertintu „Auksiniu liūtu“.
Kadras iš filmo „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“
„Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ yra paskutinė R. Anderssono trilogijos dalis, kurią sudaro filmai „Dainos iš antro aukšto“ (Songs from the Second Floor, 2000) ir „Tu, gyvendamas džiaukis“ (You, the Living, 2007). Filmų datos rodo – R. Anderssonas niekur neskuba, o kurti kas septynerius metus jam jau tapo tradicija. Abu pirmuosius trilogijos filmus „Scanoramos“ žiūrovai jau turėjo galimybę pamatyti 2007, 2009 ir 2012 metų festivaliuose.
Neįprastai ilgo filmo pavadinimo įkvėpėju R. Anderssonui tapo renesanso flamandų tapytojo Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslas „Medžiotojai sniege“, nutapytas XVI amžiuje. Paveiksle vaizduojama žiemos scena, kurioje medžiotojai su šunimis brenda sniege, tačiau R. Anderssono žvilgsnį patraukė antras kūrinio planas – medžiuose tupintys paukščiai. Pasak režisieriaus, jie stebi keliaujančius žmonės ir mąsto, ką gi jie daro.
„Stebinčiais paukščiais“ R. Anderssono filme tapo šlamštą pardavinėjantys Semas ir Džonatanas – jiedu, tarsi šiuolaikiniai Don Kichotas su Sanča Pansa, kartu su žiūrovais leidžiasi į nepamirštamą kelionę. Siurrealistiškame filme gausu absurdo ir tragikomedijos, kuri nuolat lydi pasaulį pažinti bergždžiai besistengiantį žmogų.
Viename interviu R. Anderssonas yra prisipažinęs, kad jo aistrą kurti įkvepia kasdieniniai žmogaus trūkumai, silpnybės bei fobijos. „Yra kelios temos, kurios mane persekioja ir domins visada – tai žmogaus būties pažeidžiamumas ir pažeminimas, kai žmonės menkina vieni kitus ir patys save,“ – pasakojo režisierius.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 6–23 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
