Atsiskaitymų kortele internetu mastai Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus išaugo kone geometrine progresija. Tai patvirtina ir naujausi SEB banko duomenys. Kartu, deja, auga ir žmonių, tapusių finansinių apgavysčių aukomis, skaičius.
Net ir tie, kurie internetinėmis technologijomis naudojasi kone kasdien, ne visada pastebi aiškius sukčiavimo ženklus. Vienas neatsargus paspaudimas gali baigtis ištuštinta sąskaita. Štai ką svarbu žinoti, norint apsipirkti saugiai.
„Pastaraisiais metais pagreitį įgavusi prekybininkų skaitmenizacija lėmė esminius pokyčius vartotojų įpročiuose“, – sako SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Pasak jos, internetinės prekybos patogumas ištrynė ribas tarp vietinio ir tarptautinio apsipirkimo, prekės iš viso pasaulio tapo lengvai pasiekiamos.
Tačiau kartu tai atvėrė duris ir vis naujoms apgaulės formoms. Fiktyvios parduotuvės, suklastoti pasiūlymai, netikros akcijos ir apgaulingi el. laiškai ir tai tik keletas metodų, kuriuos naudoja sukčiai, pasinaudodami žmonių neatsargumu.
Kaip atpažinti nesaugią elektroninę parduotuvę?
- Neįprastai žemos kainos. Jei siūloma 50–70 proc. nuolaida atrodo per gera, kad būtų tikra – greičiausiai taip ir yra. Sukčiai dažnai skatina pirkėją veikti greitai: „Tik šiandien!“, „Dar liko tik 3 prekės!“ – tai įprastos psichologinės spaudimo priemonės.
- Adreso neatitikimai. Visuomet patikrinkite, ar parduotuvės internetinis adresas prasideda „https://“ – tai reiškia, kad ryšys šifruojamas. Bet vien to neužtenka – svarbu atidžiai įsižiūrėti į domeną. Pavyzdžiui, „amaz0n.lt“, „nike-outlet.sale“ – tokie vardai dažnai yra bandymas apsimesti žinomu prekės ženklu.
- Trūksta kontaktų. Patikimos parduotuvės visuomet pateikia įmonės rekvizitus, telefoną, fizinį adresą. Jei nurodomas tik „gmail.com“ ar „yahoo.com“ el. paštas – tai ženklas, kad svetainė gali būti nelegali. Dar blogiau, jei niekas neatsako į jūsų užklausas.
- Nėra atsiliepimų. Jei parduotuvė veikė daugiau nei kelias savaites, bet apie ją niekur nerandate jokio atsiliepimo – verta suklusti. Patikrinkite „Facebook“, „Trustpilot“, forumus ar net paprasčiausiai „Google“.
Verta pastebėti, jog sukčiai itin suaktyvėja artėjant įvairiomis šventėms. Dažniausios naudojamų apgavysčių formos:
- SMS žinutės dėl siuntų. Neva jūsų siunta sulaikyta ir reikia sumokėti kelis eurus – bet tik per „patogią“ nuorodą. Tai klasikinė apgaulė. Kurjeriai taip niekada nebendrauja.
- Netikri laimėjimai. Laiškas apie tai, kad laimėjote „iPhone“ ar „Amazon“ kuponą, dažniausiai skirtas vienam dalykui – išvilioti jūsų duomenis.
- Skambučiai iš „banko“. Tikro banko darbuotojai niekada neprašo pasakyti prisijungimo kodo ar patvirtinti operacijos telefonu.
Ką daryti, jei vis dėlto tapote auka?
Jeigu užkibote už sukčių kabliuko – svarbiausia yra reaguoti greitai. Pirmiausia susisiekite su savo banku ir užblokuokite mokėjimo kortelę. Išsaugokite visus susijusius duomenis: ekrano nuotraukas, mokėjimo patvirtinimus, susirašinėjimus. Tada pateikite pareiškimą per epolicija.lt ir informuokite banką apie situaciją.
Jei mokėjote kortele yra tikimybė, kad pinigus pavyks susigrąžinti per mokėjimo ginčo procedūrą. „PayPal“ siūlo net 180 dienų apsaugą. Tačiau jei pervedėte pinigus bankiniu pavedimu, atgauti pinigus bus labai sudėtinga.
Internetiniai nusikaltėliai nebūtinai taikosi į senjorus ar žmones, menkai išmanančius technologijas. Dažnai nukentėjusiųjų sąraše atsiduria skubantys, pavargę ar per daug pasitikintys jauni žmonės.
Todėl kiekvienam verta prisiminti vieną paprastą taisyklę – jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras – greičiausiai taip ir yra.
Saugumas internete prasideda ne nuo slaptažodžių, o nuo sveikos nuovokos.
