SEB bankas siunčia kritinį įspėjimą: galite likti be savo pensijos pinigų, būtina reaguoti dabar

Įsigaliojus pokyčiams II pakopos pensijų sistemoje, kai kuriems gyventojams atsirado galimybė atsiimti sukauptas lėšas. Ši naujovė neliko nepastebėta sukčių. Jie nedelsdami ėmėsi schemų, kaip išvilioti pinigus, pasinaudodami žmonių nepatyrimu ir pasikeitusiomis aplinkybėmis.

SEB bankas jau fiksuoja pirmuosius tokių atvejų padarinius. Pirmasis bankui žinomas atvejis – vyresnio amžiaus žmogus, dėl ligos atsiėmęs II pakopos pensijų fondo lėšas. Praėjus nedaug laiko, jam paskambino rusiškai kalbantys asmenys, prisistatę telekomunikacijų bendrovės atstovais.

Netrukus prisijungė kiti, prisistatę banko darbuotojais, o galiausiai – tariami teisėsaugos pareigūnai. Žmogus buvo bauginamas, įtikinėjamas, kad jo sąskaita susijusi su nusikalstama veikla, ir kad jis turi bendradarbiauti atliekant tyrimą.

Buvo griežtai liepta nepadėti ragelio, elgtis greitai ir laikytis nurodymų. Sukčiai įtikino auką išgryninti dalį lėšų, kitą dalį pervesti. Galiausiai grynieji pinigai buvo perduoti gyvai atvykusiems sukčiams, kurie apsimetė pareigūnais.

Kita auka tapo pinigų mulu

Tą pačią dieną sukčiai pasinaudojo dar vienu asmeniu – garbaus amžiaus moterimi, su kuria taip pat susisiekė tariami telekomunikacijų bendrovės atstovai. Jai buvo pasakyta, kad reikia nutraukti neteisingą sutartį ir prisijungti prie interneto banko.

Į jos sąskaitą netrukus buvo pervesti pinigai – tai buvo lėšos iš pirmosios aukos. Tuomet ji sulaukė naujo skambučio, šį kartą tariami policininkai informavo, kad pinigai yra „neteisėti“ ir kad jei moteris nepaklus, jai gresia atsakomybė dėl pinigų plovimo.

Gąsdinimo taktika pasiteisino, nes moteris išgrynino lėšas ir perdavė juos nepažįstamiems asmenims. Taip, pati to nežinodama, tapo pinigų pernešėja, padėjusia sukčiams nuslėpti pinigų kilmę.

Naudojamos senos, bet veiksmingos schemos

SEB banko prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė sako, kad tokie sukčiavimo atvejai nėra nauji ar sudėtingi. Jie paremti jau seniai žinomais metodais – psichologiniu spaudimu, autoritetų imitavimu, spaudimu veikti greitai.

Pokyčiai pensijų sistemoje sukūrė palankią terpę sukčiams, nes daugelis žmonių gauna vienkartines didesnes pinigų sumas ir gali tapti pažeidžiami.

Norint išvengti sukčių, reikėtų atpažinti ženklus, rodančius, kad bendraujate ne su oficialiais asmenimis, o su apgavikais. Nei bankai, nei policija niekada neprašo gyventojų išgryninti pinigų, jų pervesti ar perduoti nepažįstamiems.

Pensijų lėšos išmokamos tik į asmeninę sąskaitą, o visi formalumai tvarkomi tik per pensijų kaupimo bendrovę. Jei sulaukėte skambučio, kuriame jus baugina, skubina ir draudžia padėti ragelį, nedelsdami nutraukite pokalbį.

Paskambinkite bankui, policijai arba artimiesiems – geriau patikrinti situaciją nei pasiduoti spaudimui. Jei į jūsų sąskaitą netikėtai pervestos lėšos, jų negryninkite ir neperduokite niekam, tai gali būti bandymas jus įtraukti į nusikalstamą veiklą.

Verta pastebėti, kad tokie sukčiavimo atvejai dažniausiai pavyksta, kai žmogus yra vienišas, išsigandęs arba prislėgtas. Sukčiai tikslingai išnaudoja tokias emocines būsenas, meistriškai kurdami įtikinamas istorijas ir pasitelkdami autoritetų vardus.