Seimas priėmė naujos redakcijos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Šiuo teisės aktu nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, sudaryti prielaidas tvariam Lietuvos ekonomikos augimui ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Fiskalinę sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
Įstatyme įtvirtinama viena aiški valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė: kiekvienais metais grynųjų išlaidų augimas, išreikštas procentais, turi neviršyti nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų.
Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 grynosios išlaidos yra valdžios sektoriaus išlaidos, į kurias neįskaitomos:
- išlaidos palūkanoms mokėti;
- ES programų išlaidos, visiškai atitinkančios ES fondų pajamas;
- nacionalinės išlaidos ES programoms bendrai finansuoti;
- ciklinės nedarbo išmokos ir įvertintos diskrecinės pajamų priemonės;
- vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės.
Grynųjų išlaidų augimo ribas, išreikštas procentais, Seimas nustato penkeriems iš eilės einantiems metams – einamiesiems ir ketveriems ateinantiems metams. Jeigu pagal Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnį Lietuvos koregavimo laikotarpis pratęsiamas ne daugiau kaip trejiems metams, grynųjų išlaidų augimo ribos nustatomos visam koregavimo laikotarpiui.
Naujas fiskalinės drausmės modelis
Konstituciniame įstatyme atsisakoma iki šiol galiojusio daugiasluoksnio fiskalinės drausmės reguliavimo, kuris rėmėsi struktūrinio balanso, vidutinio laikotarpio tikslo, struktūrinio postūmio užduoties ir kitų rodiklių visuma.
Naujasis modelis leidžia išvengti perteklinio sudėtingumo ir užtikrina aiškesnį, labiau nuspėjamą fiskalinės politikos planavimą, paremtą konkrečiomis operacinėmis gairėmis – nustatytomis grynųjų išlaidų augimo ribomis. Aiškios operacinės gairės sudaro sąlygas efektyvesniam biudžeto rengimui ir skaidriai fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi stebėsenai.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui vieningai pritarė visi balsavime dalyvavę 113 Seimo narių.
Pagal Konstitucijos 69 straipsnį, konstituciniai įstatymai keičiami, jeigu už juos balsuoja ne mažesnė kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma.
Lydimasis Fiskalinės valdysenos įstatymas
Seimas taip pat priėmė lydimąjį naujos redakcijos Fiskalinės valdysenos įstatymą (šiuo metu – Fiskalinės drausmės įstatymas). Už šį teisės aktą vieningai balsavo 102 parlamentarai.
Šiame įstatyme įtvirtinamos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių taikymo procedūros, apibrėžiama institucijų atsakomybė įgyvendinant nustatytus fiskalinius tikslus, techniniai vertinimo kriterijai ir sąveika su ES ekonominės valdysenos sistema. Taip užtikrinamas stabilus, aiškus ir teisiškai nuoseklus fiskalinės drausmės reglamentavimas.
Fiskalinės valdysenos įstatyme aiškiai apibrėžta fiskalinės valdysenos sąvoka, nustatytos institucijų – Vyriausybės, Nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI), Seimo ir savivaldybių – funkcijos bei atsakomybė valdant viešuosius finansus ir rengiant biudžeto dokumentus.
Fiskalinės valdysenos nuostatos susiejamos su trejų metų biudžeto planavimu pagal nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas.
Nepriklausomos fiskalinės institucijos vaidmens stiprinimas
Perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos (ES) 2024/1265 nuostatas, reglamentuojama NFI pareiga atlikti fiskalinės valdysenos nuoseklumo, darnos ir veiksmingumo vertinimą bei viešai skelbti taikomą vertinimo metodiką.
Priimtu įstatymu įtvirtinamas naujas „atsižvelgimo į išvadą arba paaiškinimo“ (angl. comply or explain) principas, stiprinantis fiskalinės politikos skaidrumą, atskaitomybę ir viešą diskusiją dėl fiskalinės politikos sprendimų.
Seimo priimtas teisinis reguliavimas sustiprina NFI vaidmenį fiskalinėje valdysenoje ir atitinka atnaujintus ES fiskalinės valdysenos reikalavimus.

