Praėjusią savaitę pasibaigusioje Seimo rudens sesijoje priimti devyni Aplinkos ministerijos parengti teisės aktų paketai. Svarbios įstatymų pataisos sustiprino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, sutrumpino administracines procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo, sudarė sąlygas kaimuose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldai, nustatė aukštesnius reikalavimus statybos produktams.
„Rudens sesija buvo produktyvi, konstruktyvi, tačiau kartu ir sunki. Susidūrėme su daugybe iššūkių, bet džiaugiuosi, kad Aplinkos ministerijos vairą pavyko perimti sklandžiai ir efektyviai. Per trumpą laiką subūriau stiprią, atsidavusią politinę komandą, o nuo pat pirmos dienos kartu su kolegomis ministerijoje pajutome vieningą norą įgyvendinti bendrus tikslus. Kiekvienas žingsnis buvo žengiamas siekiant prisidėti prie mūsų šalies aplinkosaugos tikslų ir kuriant tvarią ateitį. Esu tikras, kad ir toliau dirbsime su tokiu pat užsidegimu, dėsime visas pastangas įveikti iššūkius ir pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – apie Seimo rudens sesiją sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Lapkričio mėnesį priimtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Miškų įstatymų pataisos leis paspartinti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesus, kartu išlaikant aukštus aplinkosauginius reikalavimus. Pirmenybė bus teikiama nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai.
Iki šiol daugiau kaip pusė PAV atrankų užtrukdavo ilgiau nei pusę metų, o visas poveikio aplinkai vertinimo procesas galėdavo trukti iki trejų metų. Įsigaliojus Aplinkos ministerijos parengtoms nuostatoms, supaprastinamas dokumentų derinimas ir sprendimų priėmimas, todėl PAV procesas gali sutrumpėti net iki dviejų mėnesių.
Pakeitimai išlaiko PAV kokybės reikalavimus ir neriboja visuomenės dalyvavimo – terminai susipažinti su PAV dokumentais ir teikti pastabas išlieka nepakitę.
Savivaldybėms – platesnės valstybinės žemės administravimo funkcijos
Gruodį priimtos Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos numato, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota savivaldybėms. Jos galės savarankiškai spręsti valstybinės žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo klausimus.
Pakeitimais diegiama vieninga valstybinės žemės administravimo praktika: žemės nuomos, panaudos ir sutikimų išdavimo procedūros visoje savivaldybės teritorijoje bus įgyvendinamos pagal tuos pačius principus.
Sprendimus, kaip ir šiuo metu miestuose bei miesteliuose, priims savivaldybės administracija ir meras. Valstybės priežiūra išliks – Nacionalinė žemės tarnyba užtikrins, kad sprendimai dėl žemės atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų tinkamai įgyvendinami. Tokia sistema stiprins savivaldybių galimybes spręsti vietos klausimus, kartu apsaugant valstybės interesus.
Planuojama, kad šie pokyčiai mažins biurokratiją, sustiprins savivaldybių gebėjimą tvarkyti ilgą laiką nenaudotas teritorijas, spręsti vietos problemas ir leis valstybinę žemę panaudoti tikslingai bei atsakingai.
Efektyvesnė aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
Spalį Seimas priėmė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jomis išplėstos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, sudarytos galimybės efektyviau vykdyti aplinkos apsaugą, patikslintos pareigūnų teisės prevenciškai apžiūrėti teritorijas, patekti į jas ir į jose esančius objektus.
Vienas svarbiausių pokyčių – supaprastintas privalomųjų nurodymų vykdymas. Privalomasis nurodymas, skiriamas nutraukti aplinkos teisės aktų pažeidimus ar suvaldyti jų padarinius, nuo šiol prilyginamas vykdomajam dokumentui. Tai reiškia, kad jo nevykdant nurodymas galės būti perduotas antstoliui nebesikreipiant į teismą.
Taip pat, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliekamas funkcijas ir su jomis susijusias rizikas, išplėstos jų socialinės garantijos.
Pataisos pagerins atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, sustiprins atsakomybę
Rugsėjį Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtą atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų paketą, kuris leis sustiprinti gamintojų atsakomybę, užtikrinti tikslesnę mokesčių už aplinkos teršimą apskaitą ir pagerinti atliekų rūšiavimą bei perdirbimą. Tikimasi, kad dėl to daugiau atliekų bus perdirbama, o ne išvežama į sąvartynus ar deginama. Dėl šių pakeitimų administracinė našta ūkio subjektams sumažės apie 790 tūkst. eurų.
Pataisose numatyta, kad aplinkos ministras patvirtins vieningus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos administravimo reikalavimus, kurie bus taikomi visoms savivaldybėms.
Siekdamos paskatinti savivaldybes aktyviau siekti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo tikslų, pataisos numato jų finansinę atsakomybę tais atvejais, jei Lietuvai būtų pritaikytos Europos Komisijos sankcijos už šių tikslų nepasiekimą.
Pakete taip pat numatyti svarbūs pokyčiai tam tikrų gaminių – padangų, alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių – atliekų tvarkyme. Įmonės, į Lietuvą įvežančios padangas, taip pat tais atvejais, kai padangos yra kitos prekės dalis, privalės dalyvauti padangų atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leis užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams ir padengti viso realiai susidarančio padangų atliekų kiekio tvarkymo išlaidas.
Nauji reikalavimai statybos produktams užtikrins pastatų kokybę ir tvarumą
Spalį priimtos Statybos įstatymo pataisos suderina nacionalinį reglamentavimą su naujais Europos Sąjungos reikalavimais. Nuo 2026 m. gamintojai privalės rinkai tiekti daugiau sertifikuotų, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių statybos produktų.
Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios 2026 m. sausio 8 d., o dalis jų – nuo 2026 m. gruodžio 31 d. Jas įgyvendins Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendras statybos produktų pateikimo rinkai taisykles ES. Tai leis rinkai tiekti patikimus ir sertifikuotus statybos produktus, todėl gerės statomų pastatų kokybė, jie bus tvaresni ir ilgaamžiškesni.
Gamintojai pagal naują reglamentą turės nustatyti ir deklaruoti aplinkosaugines produkto savybes: poveikį klimato kaitai, ozono sluoksnio ardymą, iškastinio kuro naudojimą, vandens sąnaudas ir kt. Iki šiol dalis gamintojų tai darė savanoriškai, rengdami produktų poveikio aplinkai deklaracijas.
Europos Komisijai sukūrus specialią informacinę sistemą, bus įvestas statybos produktų skaitmeninis pasas. Tai padės paprasčiau ir aiškiau standartizuoti produktus Europos Sąjungoje, o CE ženklu, rodančiu, kad produktas patikrintas ir sertifikuotas, ženklinamos produkcijos rinkoje daugės.
Valstybės pagalba daliai įmonių, įsigyjančių apyvartinius taršos leidimus
Lapkričio mėnesį priimtos Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisos supaprastina ES reikalavimų taikymą ir mažina administracinę naštą verslui. Jose numatytos specialios išimtys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje orlaivių naudotojams, mažinama administracinė našta vykdant mokymus dirbti su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įranga, taip pat sudaroma galimybė skirti Klimato kaitos programos lėšas kaip valstybės pagalbą daliai ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių įmonių.
Valstybės pagalba galės būti skiriama už netiesiogines išlaidas, susijusias su ATL kaštais, kurie įskaičiuojami į elektros kainą. Pagalba bus rengiama atsižvelgiant į Europos Komisijos gaires dėl tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Planuojama, kad ši pagalba galės būti teikiama nuo 2026 m.
Pagalbą gaus ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonės, pavyzdžiui, popieriaus, kartono, vandenilio gamintojai, naftos perdirbimo įmonės, stiklo pluošto gamintojai ir kiti ūkio subjektai. Tai – viena iš priemonių, padėsianti mažinti konkurencinius skirtumus įmonėms aplinkosaugos srityje ir skatinsianti investicijas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą.
Sugriežtinta atsakomybė už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus
Gruodį priimti Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais, atsižvelgus į pasikeitusį ar naujai įsigaliojusį ES ir nacionalinį teisinį reguliavimą, nustatoma tinkama fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.
Pakeitimais sustiprinta atsakomybė juridiniams ir fiziniams asmenims už nustatytų atliekų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito procedūrų pažeidimus, susijusius su atliekų vežimu. Aplinkos apsaugos departamentui, vykdančiam šių reikalavimų kontrolę, suteikiama daugiau galimybių užtikrinti reglamento nuostatų laikymąsi.
Sugriežtinama ir atsakomybė už reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pažeidimus. Numatomos didesnės finansinės nuobaudos, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, ozono sluoksnį ardančios medžiagos, produktai ir įranga, taip pat konfiskuojamos pajamos, gautos iš neteisėtos veiklos. Už atitinkamus pažeidimus bus nustatytas laikinas – vienerių metų – draudimas naudoti, gaminti, importuoti, eksportuoti ar pateikti rinkai ozono sluoksnį ardančias medžiagas, produktus ir įrangą.
Šios pataisos užtikrins, kad ES reglamentų nuostatos būtų laiku ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę.
Rugsėjį taip pat priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos, Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų pataisos, kurios sudaro teisinį pagrindą pertvarkyti Gyvūnų augintinių registro, Miškų valstybės kadastro ir Saugomų teritorijų valstybės kadastro veiklą pagal naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus.
