Seimui pradėjus svarstyti įstatymų pataisas, siūlančias suteikti galimybę žemės savininkams atsisakyti jų sklypų žymėjimo riboženkliais, tokiai parlamentarų iniciatyvai pritaria ir Vyriausybė. Tačiau Ministrų kabinetas siūlo svarstyti ne Seimo narių parengtas pataisas, o Aplinkos ministerijos paruoštus analogiškus dokumentų projektus.
Juose siūloma suteikti galimybę pačiam žemės savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui nuspręsti, ar teritorijos ribos vietovėje turi būti paženklintos riboženkliais.
„Jei žemės sklypo kadastrinių matavimų metu šio žemės sklypo savininkas nuspręs, kad žemės sklypo ribos vietovėje neturi būti paženklintos riboženkliais ir savo atsisakymą nurodys (įrašys) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, žemės sklypo savininkui ir kitiems su šiuo sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams matininkas vietovėje tik parodys nustatytas žemės sklypo ribas, bet jų nepaženklins riboženkliais“, – sakoma trečiadienį Vyriausybės priimtame nutarime.
Kadangi nebūtų pareigos visais atvejais sklypų ribas vietovėje pažymėti riboženkliais, siūloma nepalikti ir Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) šiuo metu nustatytos atsakomybės už „nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, kad „žemės sklypo savininkas gali atsisakyti žemės sklypo ribas vietovėje paženklinti riboženkliais, šį atsisakymą nurodydamas aplinkos ministro nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte“.
Nustačius ir parodžius ar paženklinus žemės sklypo ribas, būtų surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.
Kadangi numatoma ne visada sklypų ribas paženklinti riboženkliais, Vyriausybės nuomone, nėra tikslinga ir teisinga įpareigoti jų savininkus imtis priemonių, skirtų netvarkingiems riboženkliams atkurti.
„Tokia išlikusi pareiga nemotyvuos, o priešingai – gali dažniau (jei ne visada) paskatinti žemės sklypų savininkus atsisakyti žemės sklypų ribas paženklinti riboženkliais. Juolab, kad sunaikintų ar sugadintų riboženklių atkūrimas yra tik žemės sklypų savininkų pareiga, nors yra atvejų, kai juos sunaikina ar sugadina kiti asmenys“, – savo nutarime pastebi Vyriausybė.
Siūlant suteikti galimybę pačiam savininkui nuspręsti, ar matavimo metu sklypo ribos turi būti paženklintos riboženkliais, Ministro kabineto nuomone, teisinga būtų suteikti jam ir galimybę nuspręsti, ar sugadinti riboženkliai turi būti atkurti.
Atsižvelgiant į tai, taip pat siūloma panaikinti šiuo metu nustatytą administracinę atsakomybę už riboženklio neteisėtą pastatymą, perdarymą, pašalinimą ar nukėlimą.
Kadangi aplinkos ministras turės priimti šiai iniciatyvai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Iki to laiko aplinkos ministras savo įsakymu turės patvirtinti riboženklių standartus ir ženklinimo tvarką, taip pat patikslinti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai spalio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarų Simono Gentvilo, Viktoro Pranckiečio ir Kazio Starkevičiaus inicijuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir ANK pataisas, kuriomis siekiama suteikti galimybę atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą.
Anot pataisų iniciatorių, pareiga visais atvejais ženklinti sklypo ribas riboženkliais nėra tikslinga ir reikalinga, nes moderniame palydovinio GPS amžiuje fiziniai sklypų žymėjimai prarado prasmę, tai yra perteklinė administracinė našta.
Be to, didelių plotų žemės sklypų (tokių, kaip pvz. kelio juostos, vandens telkinių ir kt. objektų užimamų žemės sklypų) ribų ženklinimas vietovėje yra sunkiai įgyvendinamas dėl didelio riboženklių kiekio, didelių kaštų ir laiko sąnaudų. O ir patys riboženkliai, anot parlamentarų, yra de facto fizinė intervencija į gamtą, neretai tampanti šiukšle.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį, ar ne. Pernai liepos mėnesį įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius.
Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
