Seimas atmetė „aušriečio“ Karolio Neimanto pateiktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, siūlančias sumažinti visuomeninio transliuotojo finansavimą.
Projektu jis siūlė nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gaunamą LRT finansavimą.
Šią K. Neimanto iniciatyvą po pateikimo palaikė tik 3 Seimo nariai. Rekordiškai daug – 72 politikai – buvo prieš, susilaikė 31. Seimo nariai nesutiko tobulinti LRT įstatymo pataisų, jos buvo atmestos.
Pasiūlęs koreguoti LRT finansavimo formulę, K. Neimantas pateikė ir tokio siūlymo motyvus.
„Tai Valstybės kontrolės nustatyti reikšmingi pažeidimai (…), LRT misijos nevykdymas. Deja, LRT dažnai neatspindi skirtingų nuomonių, o veikia kaip vienos tiesos įrankis, formuodamas vienintelę nuomonę. Tai, pavyzdžiui, akcija „Laisvas žodis“, mokesčių mokėtojų lėšomis yra transliuojama viena nuomonė, skatinami piketai ir mitingai, ginami generalinio direktoriaus interesai“, – pateikdamas įstatymo pataisas Seime sakė K. Neimantas.
Jo nuomone, sutaupytas lėšas būtų galima skirti, pavyzdžiui, su korupcija kovojančioms institucijoms.
K. Neimanto teigimu, trūksta skaidrumo dėl LRT skirtų lėšų panaudojimo.
„LRT dar nėra pateikusi nei 2023, nei 2024 metų finansinių ataskaitų, paslaptyje laikomos pirkimo sutartys su apžvalgininkais“, – sakė K. Neimantas.
Visgi projektą kritikavusi opozicija mano, kad jis atsirado dėl to, kad „aušriečiai“ yra nepatenkinti LRT turiniu.
„Šis siūlymas grįstas tuo, kad netenkina turinys, kad neva mažai ten rodomi „Nemuno aušros“ atstovai“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.
Jo vertinimu, tokia iniciatyva prieštarauja Konstitucijai.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
