Seimo teisininkai abejoja, ar valdantiesiems atstovaujančių parlamentarų grupės siūlymas įstatyme numatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos pirmininko pareigą kasmet parlamento plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo, dera su konstituciniu visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principu.
„Svarstytina, ar LRT bei jos valdymo organo atstovo pareiga Seime atsiskaityti už LRT programų redakcinį turinį ir LRT žurnalistų politinę žurnalistiką, dera su konstituciniu LRT redakcinio ir institucinio nepriklausomumo principu“, – sako Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs grupės „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančio Rimo Jono Jankūno įregistruotas įstatymo pataisas.
Seimo teisininkai nekvestionuoja galimos nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolės — t. y. tokios jo veiklos stebėsenos ir patikros, kai yra vertinama, ar laikomasi iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos jo misijos. Tačiau, kaip jie pabrėžia savo išvadoje, tokia kontrolė (ir atitinkamai atsiskaitymas už programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumą) turi vykti ne Seime.
Seimo teisininkams iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kokio pobūdžio ir turinio „rodikliai“ leistų konstatuoti, kad LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.
Kaip pabrėžiama jų išvadoje, valdžios institucijoms ir pareigūnams kišantis į įstatyme nustatytų visuomeninio transliuotojo institucijų įgaliojimų vykdymą organizuojant šio transliuotojo veiklą, gali būti sudarytos prielaidos jiems daryti įtaką nustatant programų struktūrą ir laidų turinį, t. y. pažeisti visuomeninio transliuotojo redakcinį nepriklausomumą.
Cituodamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus, Seimo Teisės departamentas akcentuoja, kad visuomeniniam transliuotojui turi būti laiduojama teisė laisvai, be išorinio kišimosi, paisant konstitucinės jo misijos, nustatyti savo programų struktūrą, laidų turinį, laiką ir pan. (redakcinis nepriklausomumas). Taip pat, anot departamento, visuomeniniam transliuotojui turi būti užtikrintas institucinis nepriklausomumas.
„Be to, LRT nepriklausomumas informacijos laisvės požiūriu (redakcinis nepriklausomumas) ir jo institucinis nepriklausomumas – yra neatskiriamai susiję“, – sako teisininkai.
Jie taip pat kritiškai įvertino siūlymą įstatyme nustatyti, kad LRT programose ir interneto svetainėje neatlygintinai skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija.
Seimo teisininkai atkreipia dėmesį į KT formuojamą doktriną, pagal kurią nacionalinio visuomeninio transliuotojo statusas ir jo vykdoma konstitucinė misija nereiškia tai, kad jo veikla negali duoti pelno (jeigu radijo ir televizijos rinka teikia tokių galimybių).
„Tai taip pat nereiškia, kad ši veikla gali būti nuostolinga, juo labiau kad jai finansuoti paprastai yra skiriamos visų mokesčių mokėtojų lėšos“, – mano Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Nors savo išvadoje parlamento teisininkai nekvestionuoja siūlomo reguliavimo dėl neatlygintinos informacijos, tačiau siūlo įvertinti, ar jis būtų tikslingas.
„Nekvestionuojant siūlomo reguliavimo galimumo ir legitimumo, reikėtų įvertinti, ar tik neatlygintinas užsakomosios kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimas, apribojant galimybę LRT gauti papildomų pajamų, kurios savo ruožtu būtų skiriamos geresniam patikėtos LRT misijos ir iškeltų uždavinių įgyvendinimui, būtų tikslingas“, – pastebi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Kaip jau skelbė ELTA, Seime darbą tęsiant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuojančiai darbo grupei, dalis valdančiųjų frakcijų atstovų registravo naujus siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos ir veiklos reguliavimo.
Projekte parlamentarai siūlo kasmet Seimo plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.
Numatoma, kad šiuos rodiklius Tarybos pirmininkas Seimo posėdyje pristatytų kartu su metine visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaita.
Pataisas registravę „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Petras Dargis, Lina Šukytė-Korsakė, Martynas Gedvilas bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Rimas Jonas Jankūnas taip pat siūlo įstatymiškai įpareigoti LRT neatlygintinai skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
