Seimo teisininkai kritiškai vertina siūlymą įpareigoti vaiką planuojančias įsivaikinti šeimas gauti kartu gyvenančių, vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą. Tai numatančios Civilinio kodekso (CK) pataisos, jų nuomone, ribotų teisę įsivaikinti ir yra diskutuotinos.
„Siūlomu reguliavimu būtų ribojama teisė įvaikinti, atsižvelgiama vien tik į kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų interesus ir apsunkinama vaikų, likusių be tėvų globos, galimybė būti įvaikintiems. (….) Abejotina, ar (…) projektu išties būtų atliepiami geriausi be tėvų globos likusio vaiko interesai, o siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą“, – savo išvadoje pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojo liberalo Vitalijus Gailiaus iniciatyvą.
Seimo teisininkai siūlo tikslinti jo įregistruotą CK pataisų projektą, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Jie siūlo suteikti galimybę atsakingoms institucijoms, pvz. Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismams, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti visų šeimos narių pasiruošimą įvaikinti, atsisakant privalomo tam tikros amžiaus grupės nepilnamečių vaikų sutikimo.
Kaip pastebi Teisės departamentas, įvaikinimu yra sukuriamos teisės ir pareigos ne tik tarp įtėvių ir įvaikinamų vaikų, tačiau ir tarp kitų šeimos narių – brolių, seserų, senelių, įskaitant ir abipusio tarpusavio išlaikymo pareigą. Tačiau iš projekto, anot jų, nėra aišku, kodėl sutikimo įvaikinti yra reikalaujama tik iš kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų, kai tuo tarpu teisines įvaikinimo pasekmes patirtų ir kiti šeimos nariai, pavyzdžiui, kartu gyvenantys (ar negyvenantys) pilnamečiai vaikai, slaugomi įvaikinti pageidaujančių asmenų tėvai.
„Kyla abejonių, ar vienos siauros subjektų grupės išskyrimas yra pagrįstas, nes tarp 16–17 metų nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų – pavyzdžiui, nepilnamečių nuo 14 metų, (…) 18 metų sulaukusių ir kartu gyvenančių abiturientų ar studentų nėra tokios apimties skirtumų, kurie pagrįstų tokio išskyrimo poreikį. (….) Ar projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos taip, kad sutikimo būtų reikalaujama iš visų asmenų, kuriems įvaikinimas sukelia teisines pasekmes, kartu sistemiškai įvertinant sutikimus duodančių subjektų rato išplėtimo galimą itin neigiamą poveikį įvaikinimo instituto paskirčiai, jo patrauklumui, efektyvumui ir proceso trukmei“, – sako teisininkai.
Jie kritiškai vertina V. Gailiaus iniciatyvą, kuriai pritarus būtų suderintos įvaikinimą ir vaiko globą reguliuojančios CK nuostatos.
„Suvienodinant dviem savo esme skirtingiems teisiniams institutams – globai ir įvaikinimui – taikomus reikalavimus, yra sukuriama situacija, kai civilinį veiksnumą turinčių asmenų (tėvų), prisiimančių visas su šiuo sprendimu susijusias teises ir pareigas ir įsipareigojančių auginti ir auklėti vaiką, teisė įvaikinti tiesiogiai priklauso nuo jų nepilnamečių vaikų, pagal savo amžių ir brandos lygį turinčių ribotą civilinį veiksnumą, valios“, – pastebi Teisės departamentas.
Projektu gali būti sukuriamos situacijos, anot Seimo teisininkų, kai vieno vaiko subjektyvi nuomonė (pavyzdžiui, nenoras dalintis gyvenamuoju plotu ar buities, laisvalaikio reikmenimis su potencialiu broliu/seserimi) užkirstų kelią įvaikinamo vaiko galimybei augti šeimoje, nes minėtam „sutikimui“ nėra keliamas joks pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimas.
Akcentuodami konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą, teisininkai pažymi, kad jis suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į jo interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius įregistravo CK pataisas, kurias priėmus, įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti. Taip pat būtų išklausoma kartu gyvenančių jaunesnių vaikų nuomonė dėl įvaikinimo.
V. Gailiaus teigimu, labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų.
Šiuo metu CK nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Beje, norintys tapti vaiko globėju (rūpintoju), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai turi pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinį sutikimą.
Poįstatyminiuose teisės aktuose, V. Gailiaus vertinimu, reguliavimas dėl naujo nario priėmimo į šeimą nėra nuoseklus. Visgi, kai kuriais atvejais yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenančius suaugusius, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo. Jei individualių susitikimų metu paaiškėja, kad jie nėra pasirengę į šeimą priimti tėvų globos netekusio vaiko, išvada dėl įvaikinimo gali būti neigiama.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
