Daugelis daržininkų mano, kad sėklų mirkymas yra būtina jų paruošimo dalis. Vis dėlto tai ne visada tiesa: šis plačiai paplitęs įprotis kai kurioms kultūroms gali pakenkti, o kartais net lemti sėklų žūtį ir būsimo derliaus praradimą.
Morkų, krapų ir petražolių sėklos yra padengtos natūraliu apsauginiu sluoksniu, kuris saugo jas nuo per ankstyvo sudygimo. Patyrę daržininkai pabrėžia, kad mirkymas šį sluoksnį ardo ir per anksti suaktyvina dygimo procesą. Jei po to sėklos pasėjamos į dar neįšilusią dirvą, gležni daigai gali nušalti arba tapti imlesni ligoms.
Juodkrūmių (tagetes), medetkų ir daugelio kitų gėlių sėklose gausu eterinių aliejų, pasižyminčių antibakterinėmis savybėmis. Sąlytyje su vandeniu dalis šių medžiagų išsiplauna, todėl būsimi daigai netenka natūralios apsaugos. Dėl to augalai gali silpnėti ir tapti lengvesniu taikiniu ligoms bei kenkėjams.
Apdorotoms sėkloms papildomas paruošimas nereikalingas
Inkrustuotos ir granuliuotos sėklos paprastai jau būna padengtos maistinėmis medžiagomis bei apsauginiais sluoksniais. Mirkymas šias dangas nuplauna ir paverčia gamintojo atliktą apdorojimą beveik beverčiu. Prieš imantis bet kokių veiksmų verta atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės – tai padės išvengti klaidų ir išsaugoti sėklų daigumą.
Atskira tema – moliūgų ir cukinijų sėklos. Jei dirvožemis pakankamai drėgnas, jos puikiai sudygsta ir be papildomo paruošimo. Mirkymas neretai baigiasi tuo, kad sėklos pradeda pūti dar iki sėjos, ypač jei vandenyje laikomos per ilgai.
Bendra taisyklė paprasta: kuo sėkla didesnė ir „riebesnė“, tuo mažiau jai reikia žmogaus įsikišimo. Patikimiausias orientyras daržininkui – ne vien bendri patarimai, o asmeniniai stebėjimai, kaip konkreti veislė elgiasi būtent jo sklypo sąlygomis.
Taip pat svarbu prisiminti, kad net ir toms sėkloms, kurioms mirkymas teoriškai nėra žalingas, būtina griežtai laikytis rekomenduojamos mirkymo trukmės. Viršijus normą kad ir keliomis valandomis, daigelis gali būti negrįžtamai pažeistas. Protingas požiūris į sėklų paruošimą turėtų remtis ne įpročiu, o konkrečios kultūros biologijos supratimu.
