Kartais meilė ir noras susilaukti vaiko gali susidurti su netikėtais ir sunkiai įsivaizduojamais iššūkiais. Būtent taip nutiko 29 metų moteriai iš Lietuvos, kurios pastangos tapti mama truko ilgiau nei ketverius metus.
Iš pradžių tai atrodė kaip įprasta kova su nevaisingumu – bandymai natūraliai, paskui ir du dirbtinio apvaisinimo ciklai, bet viskas baigdavosi nusivylimu. Galiausiai paaiškėjo stulbinanti priežastis, kodėl moters organizmas tiesiog atmeta partnerio spermą.
Nors apie alergijas ši moteris žinojo daug, nuo vaikystės serganti astma, jautri dulkėms, pelėsiui, gyvūnų plaukams, nė viena ankstesnė diagnozė nežadėjo tokios netikėtos ir retai pasitaikančios komplikacijos. Visgi atkaklumas ieškoti atsakymų paskatino ją pasitikrinti detaliau.
Alergologų atlikti kraujo ir odos tyrimai atskleidė vieną išskirtinį radinį. Jos organizmas jautriai reaguoja į baltymą Can f 5, randamą šunų šlapime ir pleiskanose, o pastarasis kai kuriais atvejais susikerta su žmogaus spermos baltymais. Ši kryžminė reakcija ir buvo lemtinga detalė.
Skamba absurdiškai, bet tai tikra diagnozė
Šios moters atvejis buvo užfiksuotas kaip padidėjusio jautrumo sėklinei plazmai sindromas – medicinoje žinomas kaip SPH (seminal plasma hypersensitivity). Nors šis reiškinys yra itin retas, jis nėra mitas.
Tai alerginė reakcija į tam tikrus spermos komponentus, dažniausiai baltymus. Pirmą kartą tokia diagnozė buvo aprašyta dar 1967 metais. Nuo tada užfiksuota šimtai atvejų, nors dauguma, tikėtina, lieka neidentifikuoti, nes simptomai painiojami su kitomis ginekologinėmis ar imunologinėmis problemomis.
Ši alergija pasireiškia įvairiai, nuo čiaudulio ir niežulio iki lytinių organų patinimo, deginimo, o kai kuriais atvejais net kvėpavimo sutrikimų ar anafilaksinių reakcijų.
Mūsų herojė pranešė, kad kiekvieną kartą po lytinių santykių be apsaugos jai prasidėdavo stipri sloga, nosies užgulimas, o laikui bėgant atsirado ir akies dirginimas bei nemalonus deginimas.
Noras turėti vaiką susiduria su kūno atsaku
Standartinis gydymas tokioje situacijoje – prezervatyvų naudojimas. Tai padeda išvengti tiesioginio kontakto su alergenu. Tačiau ši moteris buvo ryžtinga, nes jai buvo svarbu pastoti natūraliu būdu. Todėl šis sprendimas netiko.
Kiti galimi metodai – antihistamininių vaistų vartojimas prieš lytinius santykius, priešuždegiminiai preparatai po jų, o kai kuriose šalyse – desensibilizacijos terapija, kurios metu organizmas palaipsniui įpratinamas prie partnerio spermos baltymų, naudojant praskiestus mėginius.
Dar viena alternatyva – IVF procedūros su išplauta sperma, kai iš jos pašalinami alergizuojantys komponentai.
Deja, Lietuvoje tokia specializuota terapija neprieinama. Moters bandymai vartoti antihistamininius vaistus pasirodė neveiksmingi, simptomai nesumažėjo. Taip ji liko įstrigusi tarp noro susilaukti vaikų ir kūno, kuris šį procesą nuolat atmeta.
Alergijos – ne tik sezoninis vargas
Gydytojai vis dažniau kalba apie tai, kad alerginės reakcijos neapsiriboja tik sloga pavasarį ar maisto netoleravimu. Jos gali liesti ir gilesnius gyvenimo aspektus, netgi gebėjimą susilaukti vaikų.
SPH nėra plačiai tiriama sritis, o jos simptomai dažnai painiojami su kitais sutrikimais, ypač kai reakcijos būna švelnesnės – čiaudulys, niežulys, neaiškios kilmės dirginimas.
Nors iki 1990 metų manyta, kad tokių atvejų pasaulyje – vos keliolika, vėliau atlikti tyrimai parodė, kad simptomai, primenantys SPH, pasitaiko maždaug vienai iš 40 tūkstančių moterų. Ir tai tik oficialiai diagnozuoti atvejai.
Gali būti, kad jų yra daugiau, tačiau moterys tiesiog nežino, kad diskomfortas po lytinių santykių yra ne normalu, o alerginė reakcija.
Ar įmanoma viską įveikti?
Šios istorijos pabaigos kol kas nėra. Moteris vis dar nesusilaukė vaiko, vis dar ieško sprendimų. Tačiau jos atvejis tapo svarbia medicinine pamoka – įrodymu, kad nevaisingumo priežasčių spektras yra gerokai platesnis nei dažniausiai įsivaizduojame.
Ir kad alergologija gali turėti kur kas didesnę reikšmę šeimos planavime nei manėme anksčiau. Galbūt ateityje Lietuvoje bus prieinama ir desensibilizacijos terapija, gal bus plėtojamos technologijos, leidžiančios neutralizuoti alergiją dar prieš kontaktą.
Kol kas lieka tik kantrybė, viltis ir supratimas, kad net itin retos diagnozės yra realios, o jų pasekmės – labai žemiškos ir svarbios.
