Apie seksualinę sveikatą dažnai kalbama arba labai techniškai, arba visai nekalbama. O juk tai viena svarbiausių mūsų gyvenimo dalių: tiek fiziškai, tiek emociškai. Ir ji neapsiriboja tik tuo, kas vyksta miegamajame.
Kartais užtenka visai nedidelių pokyčių: truputį daugiau miego, mažiau streso, daugiau atvirumo su partneriu, kad seksualinis gyvenimas pasikeistų neatpažįstamai. Ir ne todėl, kad viskas tampa idealu, bet todėl, kad pagaliau išgirstame savo kūną.
Seksualinė sveikata nėra vien „viskas veikia ar ne“. Tai ir santykis su savo kūnu, saviverte, emociniu saugumu. Todėl ši tema verta šilto, atviro ir supratingo pokalbio.
Ką reiškia būti seksualiai sveikam?
Seksualinė sveikata nėra tik fizinis gebėjimas turėti lytinius santykius. Ji apima visą spektrą nuo fizinės savijautos iki emocinio komforto, nuo žinojimo apie savo kūną iki gebėjimo priimti save tokį, koks esi. Tai reiškia ir sutikimą, ir pagarba sau bei kitam, ir žinojimą, kas tau tinka, o kas ne.
Tai reiškia, kad žmogus jaučiasi saugus, išgirstas, vertinamas, neprievartaujamas nei spaudimu, nei tylėjimu. Seksualinė sveikata taip pat susijusi su žiniomis. Ar žinome, kaip apsisaugoti? Kaip atpažinti, kai kūnas siunčia signalus? Kaip kalbėtis su partneriu? Ir ar apskritai jaučiame, kad galime tai daryti be gėdos?
Kūno signalai: kas išduoda, kad kažkas ne taip?
Vienas pirmųjų signalų yra diskomfortas. Tai gali būti fizinis skausmas, sausumas, dažnos infekcijos, hormonų svyravimai ar energijos stoka. Bet lygiai taip pat svarbus ir emocinis pojūtis: nejautrumas, apatija, nenoras prisiliesti ar būti paliestam. Daugelis šių ženklų būna laikini, bet kai jie kartojasi, tampa svarbu ieškoti priežasčių.
Ir tai nebūtinai reiškia, kad reikia iškart bėgti pas ginekologą ar urologą, kartais pakanka tiesiog paklausti savęs: ar gerai miegu? Ar jaučiu stresą? Ar žinau, ko man trūksta? Kūnas kalba švelniai. Jis nesiunčia pavojaus sirenų, bet duoda ženklus, reikia tik neskubėti ir išmokti jį girdėti.
Emocinis artumas – ne mažiau svarbus nei fizinis
Seksualinis ryšys nėra atskiras pasaulis. Jis gimsta ten, kur jaučiame artumą, saugumą, pagarbą. Jei tarp partnerių tvyro įtampa, neiškalbėti konfliktai ar tylus atšalimas, tuomet fizinis ryšys natūraliai silpsta. Dažnai sunkiausia yra pasikalbėti apie intymumą net ir su artimu žmogumi.
Bet būtent šis žingsnis gali būti pradžia pokyčiams. Nereikia visko keisti per vieną dieną, juk kartais pradėti pakanka nuo klausimo: „Kaip tu jautiesi, kai…?“ arba „Ko norėtum daugiau / mažiau?“ Kalbėjimas padeda ne tik geriau suprasti partnerį, bet jis leidžia mums patiems aiškiau suvokti, ko mes norime ir kas mums svarbu.
Paprasti kasdieniai žingsniai, kurie keičia daug
Kartais didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo seksologo kabineto, o nuo elementarių dalykų: pakankamo poilsio, mažesnio kofeino kiekio, daugiau fizinio aktyvumo.
Reguliarus judėjimas – nesvarbu, ar tai pasivaikščiojimas, ar sportas – padeda kraujotakai, hormonų pusiausvyrai, nuotaikai. Visa tai tiesiogiai veikia libido.
Maistas taip pat daro įtaką. Omega-3, B grupės vitaminai, cinkas, magnis – tai medžiagos, kurios tiesiogiai susijusios su hormonų reguliavimu ir bendra energija.
Dar vienas paprastas žingsnis – sąmoningas atsipalaidavimas. Kvėpavimo pratimai, meditacija, ramus vakaras be telefono rankose – visa tai padeda sumažinti įtampą, kuri yra vienas pagrindinių seksualinio išsekimo šaltinių.
Pasitikėjimas savimi – seksualumo pagrindas
Jokios pozos, triukai ar technikos neveiks, jei žmogus jaučiasi nepatogiai savo kūne. Juk pasitikėjimas savimi, tai ne tik išvaizda, tai santykis su savimi. Kai jaučiamės gražūs sau, tuomet nesvarbu, kokios formos ar amžiaus esame, nes iškart atsiranda daugiau noro artumui.
Tai ne iliuzija, tai labai realus psichologinis efektas. Šiuo atveju verta priminti: seksualumas yra būsena, o ne forma. Tai, kaip elgiesi, kaip kalbi, kaip jauti. Ir niekas negali tau to atimti, jei pats nusprendi tai turėti.
Ką verta pasitikrinti profilaktiškai?
Moterys turėtų nepamiršti kasmetinės ginekologo apžiūros, ypač jei pastebimi hormoniniai svyravimai, ciklo nereguliarumas ar dažnesnės infekcijos. Vyrams tiesiog privalu sekti prostatą, testosterono lygį, ypač vyresniame amžiuje.
Taip pat svarbu pasitikrinti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, net jei nėra jokių simptomų. Tai ne gėda, o atsakomybė už save ir kitą. Kuo daugiau žinai – tuo saugiau jautiesi ir tuo drąsiau gali džiaugtis tuo, ką tavo kūnas ir ryšys su kitu žmogumi gali suteikti.
Seksualinė sveikata – ne prabanga, o būtinybė
Dažnai seksualinė gerovė laikoma priedu prie visko kito – jei viskas gyvenime gerai, tai ir ši sritis tarsi savaime susitvarkys. Deja, taip veikia labai retai. Seksualumas yra mūsų esybės dalis. Kai jis spaudžiamas, ignoruojamas arba laikomas antraeiliu, visas kūnas ir emocijos tai jaučia.
Tai gali pasireikšti per nerimą, nuovargį, net depresijos simptomus. Todėl verta pripažinti: rūpinimasis seksualine sveikata, tai rūpinimasis savimi. Ne dėl kitų, ne dėl normų, o dėl savo gerovės ir visaverčio gyvenimo.
