Seksas ir kitos lytinio gyvenimo formos bei jų išraiška gyvuoja jau nuo senų senovės. Kai kurios iš jų buvo griežtai smerkiamos, už jų naudojimą baudžiama. Pavyzdžiui, įsigalėjus krikščionybei, lytiniai santykiai buvo laikomi didžiausia nuodėme, amoraliu dalyku.
Seksas buvo toleruojamas tik kaip veiksmas, giminei pratęsti. Viduramžiai ne išimtis, dėl besaikio meldimosi ir dievobaimingumo, būtent šis amžius buvo bažnyčios klestėjimo metas. Bažnyčia turėjo griežtą nuomonę apie kiekvieną kasdienio gyvenimo aspektą, seksas ne išimtis. Svetimavimas ir nesantuokiniai santykiai kai kuriais atvejais buvo laikomi nuodėme, ne retai skiriama ir mirties bausmė. Tačiau įdomu, jog kurį laiką prostitucija buvo toleruojama, sutinkama, jog tokia profesija taip pat reikalinga. Įdomu, jog dar ankstyvais Viduramžiais, dvasininkams buvo leidžiama vesti, kurti šeimas ir taip tarnauti Bažnyčiai. Todėl pateikiame keletą įdomių faktų apie seksą viduriniaisiais mūsų eros amžiais.
1. Kilni meilė: galite žiūrėti, tačiau liesti ne valia. Viduramžių meilės samprata propagavo platoniškus jausmus. Tuo metu buvo itin populiarūs riterių kariniai žygiai, kurių metu daugelis iš jų buvo įsimylėję merginas, su kuriomis galbūt nėra net kalbėję. Tačiau svarbiausia- faktas, jog riteriai savo gyvenimą ir širdis paaukodavo mylimosioms, neprašydami jokio atlygio. Visgi slaptas seksualumo poreikis niekur nedingdavo. Jį įprasmindavo eilėse, kurdavo dainas.
2. Nesantuokinis seksas- tiesiausias kelias mirties link. Ikisantuokinis ar nesantuokinis seksas nebuvo toleruojamas, už jį buvo sodinama į kalėjimą ar net baudžiama mirties bausme.
3. Tinkamiausios sekso pozos- parenkamos bažnyčios. Net paprasčiausia misionieriaus poza, ar padėtis kai vyras įsiskverbia iš nugaros, buvo laikomos nenatūraliomis. Oralinis seksas kėlė didžiausią nepasitenkinimą, nes buvo skirtas malonumui patirti, o ne skirtas dauginimuisi. Už netoleruojamų sekso pozų naudojimą taip pat buvo skiriamos ne menkos bausmės.
4. Vyriškų genitalijų puošimas. Vienas didžiausias mados klyksmas Viduramžiais- išorinis genitalijų dabinimas. Dailus maišelis, prikimštas pjuvenų arba kietesniu audeklu perrišamas virvele ir pritvirtinamas prie išorinės vyriškų kelnių dalies. Kitas vyriškumo simbolis smailianosiai batai. Ilgi, smailiomis nosimis batai taip pat apibūdino vyriškio varpos dydį. Kuo smailesnis bato galiukas, tuo didesniu pasididžiavimu gali puikuotis vyriškis.
5. Sekso žaisliukų naudojimas – didžiausia nuodėmė. Nors vibratorių tais laikais dar nebuvo, tačiau moterys gudrumu nė kiek nenusileidžia šių dienų merginoms. Pačios sugebėdavo pasidaryti tam tikros rūšies, vyrišką organą primenantį žaislą ir mėgautis malonumais. Tačiau jei tik bažnyčia sužinodavo apie tokią nuodėmę, moteris privalėdavo atlikti penkerių metų viešą atgailą.
6. Skaistybės susigrąžinimas. Tokia paslauga buvo prieinama toli gražu ne visiems Viduramžiais gyvenusiems asmenims. Privilegijos buvo taikomos didikams, tiksliau pasiturinčioms moterims, kurios norėdavo susigrąžinti prarastą skaistybę. Nors laiko nebe atsuksi ir praktiškai tokios procedūros padaryti neįmanoma, tačiau dvasine prasme viskas įmanoma. Tereikėjo nuoširdžiai atgailauti ir metus praleisti moterų vienuolyne. Šis vidinis apsivalymas gražindavo prarastą tyrumą ir savo reikšme buvo lygios tarpusavyje.
7. Prostitucija – puikus laiko praleidimo būdas. Viduramžiai jos klestėjimo metas, nesvarbu tam bažnyčia pritarė ar ne. Didesniuose miestuose, prostitutės galėjo anonimiškai pardavinėti savo kūną ir už tai nebūdavo smerkiamos. Ši profesija buvo vienas iš būdų kovoti su prieštaringai vertinamu homoseksualumu.
8. Saugus lytinis aktas. Prezervatyvai labiau buvo naudojami ne kaip priemonė nuo nepageidaujamo nėštumo, o apsauga nuo lytiškai plintančių venerinių ligų. Prezervatyvus gamindavo iš gyvulių pūslių ar žarnų ir paprastai naudojami ne vieną kartą.
.png){kind=small}
