Australijos bendrovė „HEO Robotics“ nusprendė žengti labai drąsų žingsnį ir svarbiai misijai panaudoti jau nurašytą palydovą. Įmonė nori juo užfiksuoti vieną įspūdingiausių artimiausių kosminių įvykių. Kalbama apie asteroido Apophis praskriejimą pro Žemę 2029 metais.
Šis sumanymas paprastas, bet tuo pačiu provokuojantis didžiąsias agentūras. Kol NASA, „ESA“, Japonija ir Kinija ruošia brangias misijas, australų planas remiasi tuo, kas jau ir taip būtų išsiųsta į vadinamąją palydovų kapinių orbitą. Tokia idėja atrodo lyg bandymas į didžiąją sceną įeiti pro atsarginį įėjimą.
2029 metų balandžio 13 dieną Apophis priartės prie mūsų planeta taip, kad praskries pro geostacionarinį žiedą. Maždaug 340 metrų skersmens objektas atsidurs 35 ar 36 tūkst. kilometrų aukštyje. Tai ta pati zona, kurioje veikia telekomunikacijų palydovai.
Kodėl šis praskriejimas toks svarbus?
Mokslininkai pabrėžia, kad susidūrimo su Žeme ar palydovais rizikos nėra. Tačiau toks artimas praskriejimas gali pakeisti asteroido sukimąsi, trajektoriją ir net vidinę struktūrą. Žemės gravitacija čia veiks kaip natūralus eksperimentas.
Panašūs efektai buvo stebėti ir anksčiau, bet niekada tokio dydžio objektui ir iš tokio mažo atstumo. Todėl Apophis tampa reta proga gauti duomenų, kurių kitaip reikėtų laukti šimtmečius. „HEO Robotics“ nori būti ten, kai tai įvyks.
Palydovas antram gyvenimui
Įmonės planas paremtas idėja nusipirkti jau į pensiją išleidžiamą „GEO“ palydovą. Vietoje standartinio paskutinio manevro į aukštesnę kapinių orbitą, jis būtų nukreiptas kita trajektorija. Taip minimalus likęs kuras būtų panaudotas prisiartinti prie Apophis.
Tai primena seną automobilį, kuriam vietoj ramios pabaigos suteikiamas vienas paskutinis žygdarbis. Kadangi praskriejimo geometrija palanki, pasirodo įmanoma pasiekti asteroidą be milžiniškų biudžetų. Čia slypi viso sumanymo patrauklumas.
Didžiųjų agentūrų fonas
2029 metais prie Apophis bus ankšta, nes savo aparatus siunčia kelios šalys. NASA planuoja misiją „OSIRIS APEX“, „ESA“ ruošia „RAMSES“, o „JAXA“ ketina skristi su „DESTINY+“. Kinija irgi svarsto nuosavą zondą, tad dėmesio tikrai netrūks.
Šį praskriejimą galės stebėti net iki dviejų milijardų žmonių, todėl jis turės ir didelį visuomeninį svorį. „HEO Robotics“ supranta, kad tai puiki proga ne tik mokslui, bet ir matomumui.
Ką gali pakeisti šis eksperimentas?
Jei planas pasiteisins, atsiras naujas precedentas pakartotiniam „GEO“ palydovų naudojimui. Vietoje vienkartinės misijos pabaigos jie galėtų tapti papildomais stebėjimo įrankiais. Tai sukurtų naują komercinę nišą, kuri iki šiol beveik neegzistavo.
Be to, tokie palydovai galėtų fiksuoti ir kitus arti praskriejančius objektus, kai tik pasitaiko tinkamos orbitos sąlygos. Jei rinka priims šį perdirbimo principą, komercinis sektorius perims dalį erdvės, kuri anksčiau priklausė tik didžiosioms agentūroms. Apophis tada būtų tik pradžia.
