Senas triukas, kuris veikia: kodėl sodininkai medžių kamienus apvynioja pėdkelnėmis?

Kiekvienos moters spintoje galima rasti porą senų nailoninių pėdkelnių: suplyšusios, su bėgančiomis akimis – jau gėda vilkėti, bet ir išmesti gaila, nes „gal dar pravers“. Jei turite sodą ar bent kelis vaismedžius, senos pėdkelnės tikrai gali praversti. Iš jų galima padaryti patikimą medžių apsaugą nuo graužikų.

Apvyniojus vaismedžių kamienus nailoninėmis pėdkelnėmis, sukuriama veiksminga apsauga nuo graužikų. Žiemos metu zuikiai ir pelės ypač mėgsta graužti jaunų obelų ar kriaušių žievę, nes maisto jiems labai trūksta. Tačiau nailonas jiems – neįveikiama kliūtis: jis tempiasi, kabinasi už dantų ir visiškai nevilioja šių kenkėjų. Todėl sodininkai neskuba išmesti senų pėdkelnių ir suteikia joms „antrą gyvenimą“.

Kamieną reikia apvynioti nuo pat žemės paviršiaus iki maždaug vieno metro aukščio. Svarbu sluoksnius glaudžiai prispausti vieną prie kito, kad neliktų atvirų žievės plotelių. Vyniojant neverta skubėti – nuo kruopštumo priklauso, kokia patikima bus jūsų sodo apsauga.

Nailonas, skirtingai nei daugelis kitų medžiagų, puikiai praleidžia orą, ir tai labai svarbu. Po tokia „apranga“ medžiai nešunta, ant jų žievės nesiformuoja grybelis atlydžių metu. Be to, ši apsauga saugo ploną žievę nuo saulės nudegimų vėlyvą žiemą, kai ryški saulė atspindi nuo sniego. Dar vienas privalumas – pėdkelnės lengvai tempiasi kartu su storėjančiu medžiu, todėl neveržia kamieno ir netrikdo sulos tekėjimo.

Senos pėdkelnės pravers ir darže. Iš jų galima supjaustyti juostas ir naudoti kaip puikią priemonę pomidorams bei kitoms daržovėms pririšti. Įprasta virvė neretai įsirėžia į minkštą stiebą ir jį pažeidžia, o elastingas nailonas prilaiko švelniai, bet tvirtai, nesužalodamas augalo.