Pamatyti gatvėje žmogų su dredais vadinamomis veltomis kasytėmis kai kam gal dar egzotika, tačiau didmiesčių gyventojams tai – jau įprastas reiškinys. Žinoma, yra nemažai tokių, kurie vertina dreduotuosius remdamiesi neigiamais stereotipais, tačiau protingesnieji laiko tai tiesiog viena iš mados išraiškų.
Sandrius Ungurys – oficialiai dirbantis dredų velėjas – jau devynerius metus aprūpina lietuvaičius dredais. Jis sako, kad užsienyje dredų vėlimas – brangi paslauga, tad sulaukia nemažai klientų, grįžusių iš užsienio. Pasak Sandriaus, daugeliui žmonių tai laikinas pasižaidimas su savo plaukais, stiliaus formavimo priemonė, kitiems – tam tikrų pažiūrų išraiška. Į Sandrių besikreipiančiųjų amžius – iki 25 metų, tačiau, kaip sako pats dredų velėjas, būna ir išimčių, pavyzdžiui, kartą jam teko velti dredus habilituotam mokslų daktarui.
Dredų vėlimas – kantrybės išbandymas
Teiginys, kad dredai atsirado drauge su Rastafari religija, nėra įrodytas, tačiau faktas, kad jie po pasaulį išplito Afrikos gyventojų dėka. Juodaodžių plauko struktūra itin palanki dredų vėlimui, tad ilgainiui dredus iš neturtingų, žemiausių luomų žmonių perėmė turtingieji, netgi karaliai, o vėliau ir baltaodžiai. Afrikiečiams dredų vėlimas daug laiko nereikalauja ir tai padaryti galima tiesiog rankomis, nenaudojant papildomų įrankių. Priešingai su baltaodžių plaukais – dredų formavimas atima ne tik daug laiko, bet ir nemažai kantrybės bei įgūdžių. Nesvarbu, kokiu būdu veliami dredai – vašeliu ar naudojant specialų vašką, plaukai vis tiek yra pažeidžiami. Manantieji, kad dredų nešiojimas nereikalauja ypatingos priežiūros, klysta. Dredus reikia plauti specialiais šampūnais, tačiau kuo dažniau juos plauni, tuo dažniau juos reikia tvarkyti, kas vėlgi atima laiko. Yra dar vienas būdas – mažiau kenksmingas plaukams – dirbtinų dredų įpynimas. Tad nebūtina turėtų ilgus plaukus norint ilgų ir storų dredų. Pastarasis būdas, Sandriaus teigimu, ypač populiarus, kaip ir merginų tarpe ryškėjanti tendencija – šviesūs ilgi dredai.
Kvaili stereotipai.jpg)
„Lietuviai žmogų su dredais dažniausiai vadina rastamanu ir yra įsitikinę, kad jis rūko marihuaną, ar net laikosi nuo jo atokiau, manydami, jog jo galvoje gyvena parazitai“, – apie stereotipus pasakoja Sandrius. Pasak jo, dauguma jaunuolių susivelia dredus tiesiog ieškodami savo stiliaus ir tik maža dalis jų laiko save rastamanais, žinoma, jų plaukuose parazitai taip pat negyvena. „Kai pats nešiojau dredus prie manęs dažnai prieidavo žmonės paklausti, ar aš neturiu parduoti žolės, o išgirdę mano atsakymą – nerūkau, jį priimdavo sarkastiškai, nes galvodavo, kad meluoju“, – nesutinka Sandrius, kad kiekvienas žmogus su dredais rūko marihuaną. Rastafari religijos pasekėjai šį narkotiką naudoja religinėms apeigoms, kas padeda jiems lengviau pasiekti meditacinę būseną ir priartėti prie dievo JAH.
Dar vienas plačiai paplitęs mitas apie dredus – norint jų atsikratyti privaloma nusiskusti plikai. Sandrius paneigia ir jį, tvirtindamas, kad ir kaip gerai bebūtų suvelti dredai, juos visada galima išpinti. Vaikinas neneigia, kad plaukai po to lieka pažeisti, tačiau juos galinti atgaivinti specialiomis priemonėmis.
