Sensacija matematikos pasaulyje: dirbtinis intelektas priartėjo prie legendinio uždavinio sprendimo

Dirbtinis intelektas vis dažniau prisideda prie mokslinių tyrimų, tačiau naujausias pasiekimas privertė suklusti net patyrusius matematikus. Paskelbta, kad viena pažangiausių DI sistemų savarankiškai pasiūlė sprendimą uždaviniui, kuris mokslininkus glumino beveik aštuonis dešimtmečius.

Nors matematika dažnai laikoma griežtų taisyklių ir logikos sritimi, kai kurie klausimai išlieka neatsakyti dešimtmečiais. Tokios problemos tampa savotišku išbandymu visai mokslininkų kartai, o jų sprendimai neretai pakeičia požiūrį į ištisas tyrimų kryptis.

Būtent todėl naujiena apie dirbtinio intelekto rastą sprendimą sukėlė tiek daug diskusijų. Dalis ekspertų tai vadina istoriniu žingsniu, kiti ragina išlaikyti atsargumą ir pirmiausia įsitikinti, kad rezultatai tikrai atlaiko griežčiausią matematinį patikrinimą.

Uždavinys, kuris nedavė ramybės nuo 1946 metų

Kalbama apie vadinamąją vienetinių atstumų problemą, kurią 1946 metais suformulavo garsus vengrų matematikas Paulas Erdősas.

Problemos esmė iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprasta. Įsivaizduokite plokštumoje išdėstytus taškus ir pabandykite nustatyti, kiek daugiausia galima sudaryti taškų porų, kurių tarpusavio atstumas būtų lygiai vienas vienetas.

Tačiau už šio paprasto klausimo slypi sudėtingi kombinatorikos, geometrijos ir grafų teorijos principai. Būtent dėl to matematikai ilgus metus ieškojo universalaus sprendimo, tačiau galutinio atsakymo taip ir nepavyko rasti.

Dirbtinis intelektas pasiūlė naują idėją

„OpenAI“ teigimu, jų sukurta sistema pateikė netikėtą konstrukcijos principą, kuris prieštarauja anksčiau vyravusioms prielaidoms apie optimalų taškų išdėstymą.

Pasak tyrėjų, būtent ši nauja idėja leido pažvelgti į problemą kitu kampu ir priartėti prie sprendimo. Iki šiol dauguma mokslininkų rėmėsi konstrukcijomis, kurios ilgą laiką buvo laikomos geriausiomis.

Jeigu rezultatai bus galutinai patvirtinti, tai gali tapti pirmuoju plačiai žinomu atveju, kai reikšmingą matematikos problemą savarankiškai išsprendė dirbtinis intelektas.

Sprendimą tikrina matematikų bendruomenė

Matematikoje vien pasiūlyti atsakymą neužtenka. Kiekvienas teiginys turi būti pagrįstas nuosekliu įrodymu, kurį gali patikrinti ir atkartoti kiti specialistai.

Todėl naujasis sprendimas buvo perduotas nepriklausomiems matematikams. Jie analizuoja argumentų seką, tikrina loginius žingsnius ir vertina, ar rezultatai iš tiesų yra teisingi.

Tik po tokio proceso galima kalbėti apie oficialų proveržį. Matematikos pasaulyje galutinis verdiktas priklauso ne autoriui, o visai mokslo bendruomenei.

Ką tai reiškia ateities mokslui?

Specialistų nuomone, šio pasiekimo reikšmė gali būti kur kas didesnė nei vienas geometrijos uždavinys.

Jeigu dirbtinis intelektas sugeba savarankiškai kurti ilgų loginių išvedimų grandines, analizuoti sudėtingas sąsajas ir pasiūlyti naujus sprendimo būdus, tokios galimybės gali būti pritaikytos daugelyje kitų sričių.

Tarp jų minimos teorinė fizika, chemija, medžiagų mokslas bei biomedicina. Visose šiose srityse dažnai susiduriama su problemomis, kurioms spręsti reikia itin sudėtingų matematinių modelių.

Žmogaus vaidmuo išlieka nepakeičiamas

Nepaisant įspūdingo rezultato, mokslininkai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas vis dar nėra neklystantis.

Net pažangiausi modeliai gali pateikti neteisingus argumentus arba padaryti sunkiai pastebimų loginių klaidų. Todėl kiekvienas naujas atradimas turi būti kruopščiai tikrinamas specialistų.

Vis dėlto pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu mokslinių tyrimų partneriu. Jis gali padėti generuoti naujas hipotezes, atrasti netikėtus ryšius ir paspartinti darbą srityse, kuriose anksčiau proveržių tekdavo laukti dešimtmečius.