Pastarosiomis dienomis pasaulį apskriejo sensacingi pranešimai, jog po Gizos plynaukšte gali slėptis tai, ko mokslininkai iki šiol nebuvo aptikę. Dalis tyrėjų teigia turintys požymių, rodančių galimą antrojo Sfinkso egzistavimą ir didelę, iki šiol nežinomą požeminę struktūrą. Nors tai skamba lyg scenarijus nuotykių filmui, pranešama, kad šiuos duomenis kai kurie mokslininkai vertina itin rimtai.
Daugiau nei vienas Sfinksas? Radarai rodo, kad tai įmanoma
Šios istorijos pradžia siejama su italų tyrėjų komandos atliktomis analizėmis, tarp jų – inžinieriaus Filippo Biondi. Mokslininkai, tirdami po dykumos paviršiumi esančias struktūras, pasitelkė pažangias palydovinio vaizdinimo ir radarines technologijas.
Pasak tyrėjų, gauti duomenys rodo netoli gerai žinomo Sfinkso esančią ryškią anomaliją, kuri forma galėtų atitikti antrą monumentalų statinį. Teigiama, kad ši struktūra galėtų būti po sutvirtinta smėlio kopa, o jos aukštis – siekti iki maždaug 30 metrų.
Tyrėjai pabrėžia, jog aptikimas esą nėra atsitiktinis. Jie nurodo tikslias geometrines sąsajas tarp jau žinomų objektų – Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidžių bei Sfinkso – ir vietos, kur, pagal šią hipotezę, galėtų būti dar vienas monumentas. Jei tai pasitvirtintų, visas Gizos kompleksas galėjo būti suplanuotas gerokai sudėtingiau, nei iki šiol manyta, o matomi statiniai būtų tik didesnio sumanymo dalis.
Dar daugiau diskusijų sukėlė pranešimai apie galimą požeminę struktūrą. Radarų analizės, kaip teigiama, galėjo atskleisti vertikalių šachtų, horizontalių koridorių ir kamerų tinklą, sudarantį išplėtotą sistemą, architektūriškai primenančią žinomus elementus po Sfinksu. Tyrėjų komanda tvirtina, kad šios struktūros pasižymi stebinančia simetrija, o tai, jų nuomone, galėtų rodyti dirbtinę, o ne natūralią kilmę.
Mokslo bendruomenė – itin susiskaldžiusi
Šios teorijos šalininkų teigimu, aptiktos anomalijos galėtų reikšti nežinomą požeminį kompleksą – galbūt ceremoninės, simbolinės ar net „miestinės“ paskirties. Kai kurie spėja, kad piramidės ir Sfinksas galėjo būti tik matoma daug didesnės po žeme paslėptos sistemos dalis.
Papildomu argumentu, tyrėjų manymu, galėtų tapti ir senovės šaltiniai. Dažnai minima faraono Tutmozio IV vadinamoji Sapno stela, esanti tarp Sfinkso letenų. Kai kuriuose vaizdavimuose matomi du sfinksai, o alternatyvios interpretacijos šį motyvą sieja su prielaida, jog iš pradžių galėjo egzistuoti du tokie statiniai.
Vis dėlto panašios hipotezės sklandė ir anksčiau: buvo spėliojama apie paslėptas kameras, koridorius ar net vadinamąją Įrašų salę po Sfinksu, tačiau nė viena versija taip ir nebuvo vienareikšmiškai patvirtinta. Dabartinių pranešimų naujumas – šiuolaikinių technologijų, tokių kaip sintetinės apertūros radaras ar tomografija, taikymas. Pastaraisiais metais šios priemonės iš tiesų prisidėjo prie tuščių ertmių aptikimo piramidėse.
Nepaisant didžiulio susidomėjimo, mokslo bendruomenė į šias išvadas žvelgia atsargiai. Dalis ekspertų pabrėžia, kad radarų duomenys gali rodyti tik grunto struktūros pakitimus, kurie nebūtinai yra žmogaus veiklos rezultatas.
Šaltinis: „New York Post“
