Informacija apie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sprogdinimą jau kelerius metus kelia aistras. Kiekviena nauja detalė sukelia bangą komentarų, interpretacijų ir ginčų. Šįkart dėmesio centre atsidūrė JAV Centrinė žvalgybos valdyba.
Vokietijos leidinys „Spiegel“ paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad CŽV dar 2022 m. pavasarį žinojo apie galimus ukrainiečių planus susprogdinti dujotiekius. Anot publikacijos, Kyjive įvyko susitikimas tarp amerikiečių žvalgybos pareigūnų ir asmenų, siejamų su operacijos organizavimu.
Pasak „Spiegel“, būtent tame susitikime pirmą kartą buvo aptarta pati išpuolio idėja. Vėlesniais mėnesiais kontaktai esą tęsėsi, o pokalbiuose jau figūravo ir techninės detalės. Buvo kalbama apie galimus įgyvendinimo būdus, pasirengimą, operacijos rizikas. Kai kuriems ukrainiečių atstovams galėjo susidaryti įspūdis, kad CŽV idėjai pritaria ar bent jau jos nestabdo.
Tyrime minima ir tai, kad galėjo būti dalinis finansinis palaikymas. Tai – viena jautriausių detalių, nes ji reikštų platesnį JAV įsitraukimą, nei iki šiol buvo pripažįstama viešai. Tokia versija, žinoma, iš karto sukelia politinę įtampą.
Vis dėlto teigiama, kad 2022 m. vasaros pradžioje JAV atstovai aiškiai pasakė „ne“. Esą buvo pareikšta, kad operacija turi būti atšaukta. Tai keičia visą situacijos vertinimą – jeigu įspėjimas iš tiesų buvo duotas, kyla klausimas, ar jis buvo ignoruotas, ar planai pakito savarankiškai.
Paprašyta pakomentuoti, CŽV „Spiegel“ tyrimą pavadino „labai netiksliu“ ir „visiškai neteisingu“. Atskirų tyrimo punktų žvalgyba nekomentavo. Tokia komunikacija nėra neįprasta – žvalgybos institucijos retai detalizuoja ar viešai analizuoja nutekintą informaciją.
Tuo metu pats leidinys pabrėžia, kad su šaltiniais dirba daug metų ir anksčiau jų pateikta informacija apie išpuolius buvo patikima. „Spiegel“ nusprendė tyrimą paviešinti, nors ir suprato, kad jis sulauks kritikos bei politinių reakcijų.
Primintina, kad 2022 metų rugsėjį Baltijos jūroje per sprogimus buvo pažeistos trys iš keturių dujotiekių gijų. Incidentas tapo vienu garsiausių infrastruktūros sabotažo atvejų Europoje per pastaruosius dešimtmečius. Tarptautinis rezonansas buvo milžiniškas – nuo saugumo klausimų iki energetinės politikos pasekmių.
Vokietijos tyrėjų ir kelių žiniasklaidos priemonių duomenimis, dėl sprogimų galėjo būti atsakinga ukrainiečių grupė, sudaryta iš civilių narų ir slaptų operacijų specialistų, tarp jų – anksčiau dirbusių žvalgyboje. Vis dėlto galutinės, vienareikšmės išvados iki šiol nepateiktos.
Ši istorija išlieka jautri ir politiškai sudėtinga. Viena vertus, viešumas svarbus, kita vertus – tokio pobūdžio informacija dažnai remiasi konfidencialiais šaltiniais, kurių patikrinti nepriklausomai beveik neįmanoma. Todėl diskusijos, tikėtina, dar tęsis, o kiekviena nauja detalė bus vertinama per skirtingų interesų ir pasitikėjimo prizmę.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

