Liublino Sławinek rajone, prieš pradedant statybų projektą, archeologai aptiko įspūdingo masto senovinę laidojimo konstrukciją. Pirminiais vertinimais, tai gali būti vienas seniausių ir didžiausių megalitinių objektų Lenkijoje, todėl tyrėjai jį jau praminė „lenkiška piramide“.
Kapavietė gali būti net 6 tūkst. metų senumo
Naujai aptiktas objektas datuojamas neolito laikotarpiu ir, kaip manoma, gali būti 5–6 tūkst. metų senumo. Tai reikštų, kad jis pastatytas dar iki garsiausių Egipto piramidžių, o ši aplinkybė kapavietę daro itin reikšmingą šios Europos dalies monumentaliosios architektūros istorijai.
Konstrukcija yra maždaug 42 metrų ilgio ir daugiau nei 5 metrų pločio. Archeologai pabrėžia, kad jos mastą geriausiai iliustruoja palyginimas: tokioje erdvėje, jų vertinimu, tilptų du šarnyriniai autobusai, sustatyti vienas paskui kitą.
Tyrėjų teigimu, tokio dydžio statinys greičiausiai buvo skirtas vienam, ypač svarbiam asmeniui – galimam bendruomenės vadui arba šamanui. Pats faktas, kad akmens amžiuje pavyko pastatyti tokį didžiulį objektą, rodo aukštą tuometės visuomenės organizuotumą: reikėjo sutelkti daug žmonių, gabenti didelius medžiagų kiekius, nors metalinių įrankių dar nebuvo.
Skyrėsi nuo šiaurės Lenkijos megalitų
Įdomu tai, kad Liublino apylinkėse aptikta konstrukcija skiriasi nuo megalitų, būdingų kitiems Lenkijos regionams. Šiaurinėje šalies dalyje panašūs kapai dažniausiai buvo kraunami iš didelių riedulių. Tuo metu Liublino krašte, pasak archeologų, labiau dominavo medinės konstrukcijos: į žemę kalti poliai sudarydavo karkasą, o viršus būdavo užpilamas žemių sampilu.
Mediena iki šių dienų neišliko, tačiau tyrėjai aptiko būdingus stulpų pėdsakus ir palisadų griovius. Šie ženklai leido atkurti, kaip objektas galėjo atrodyti pradžioje.
Galėjo būti simbolinis kapas
Radinis siejamas su neolito piltuvėlinių taurių kultūra, gyvavusia šiame regione nuo IV iki III tūkstantmečio pr. Kr. Šios kultūros atstovai statė įspūdingus kapų kompleksus, neretai siekusius ir daugiau nei 100 metrų. Tokie statiniai turėjo ne tik laidojimo, bet ir simbolinę – atminties bei kulto – reikšmę.
Vis dėlto pačiame naujai aptiktos konstrukcijos viduje kol kas nerasta aiškių laidojimo pėdsakų. Dėl to mokslininkai svarsto, kad tai galėtų būti cenotafas – simbolinis kapas, pastatytas mirusiajam pagerbti, tačiau be palaikų.
Tyrimų metu taip pat aptikta keramikos fragmentų ir titnago įrankių. Dalis radinių, kaip nurodoma, pagaminti iš žaliavų, atkeliavusių iš tolimesnių vietovių, o tai liudija apie plačius to meto bendruomenių prekybinius ir kultūrinius ryšius.
Vieta gali slėpti daugiau radinių
Sławinek vietovė archeologams nėra naujiena. Netoli Botanikos sodo anksčiau jau buvo aptikta keli panašūs objektai, todėl manoma, kad čia galėjo būti didesnis megalitinis kapinynas. Naujausias radinys gali būti dar viena šio komplekso dalis, o tyrėjai neatmeta, kad po žeme gali slėptis ir daugiau, dar neatrastų struktūrų.
Šaltinis: „Lubelski Wojewódzki Konserwator Zabytków“
