Mokslininkai Indonezijoje identifikavo seniausią iš iki šiol žinomų urvų meno pavyzdžių – rankos atspaudą, sukurtą ne mažiau kaip prieš 67 800 metų. Šis piešinys vienoje pietrytinės Sulavesio dalies oloje yra ankstyviausias archeologinis įrodymas, jog Homo sapiens gyveno salose tarp Azijos ir Australijos žemyninių šelfų. Tai patvirtinama tyrime, paskelbtame mokslo žurnale „Nature“.
Šis atradimas gali užpildyti svarbią spragą aiškinantis, kokiu keliu Australijos aborigenų protėviai pasiekė žemyną prieš ne mažiau kaip 60 tūkst. metų.
„Žmonės, kurie sukūrė šiuos piešinius Sulavesyje, buvo platesnės populiacijos dalis. Ji išsisklaidė po visą regioną ir galiausiai pasiekė Australiją“, – aiškino tyrimo vadovas Adi Agus Oktaviana, archeologas iš Indonezijos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų agentūros.
Nors mokslininkai dar tiksliai nežino, kokią reikšmę turėjo šis piešinys, rankų atspaudai leidžia manyti, kad jų autoriai priklausė pakankamai didelei bendruomenei, turėjusiai savitą kultūrinę tapatybę. Taip teigia vienas iš tyrimo bendraautorių Maksimas Oberis, archeologas ir geochemikas iš Grifito universiteto Australijoje.
Iki istoriniai uolų ir urvų piešiniai – vaizdai ant uolėtų paviršių, tokių kaip olų sienos ar natūralūs uolų „būstai“ – aptinkami visame pasaulyje: nuo 12 tūkst. metų senumo raižinių Saudo Arabijoje iki 4 tūkst. metų senumo piešinių palei JAV ir Meksikos sieną.
Seniausias anksčiau datuotas urvinis piešinys buvo maždaug 66 700 metų senumo rankos atspaudas, rastas Ispanijoje. Manoma, kad jį paliko neandertaliečiai, nes turimi duomenys rodo, jog šiuolaikiniai žmonės Europą pasiekė tik maždaug prieš 54 tūkst. metų. Vis dėlto šiai Ispanijoje rastai vietovei taikytas datavimo metodas yra ginčytinas.
Žmonės meną kūrė dar gerokai anksčiau nei rodo minėti pavyzdžiai. Seniausiu iki šiol žinomu piešiniu laikomas apie 73 tūkst. metų senumo brūkšniuotų linijų (primenančių grotažymę – „grotažymę“ ar „grotažymę“ / „htagą“) motyvas ant akmens iš Pietų Afrikos. O 540 tūkst. metų senumo kriauklė su zigzaginiais raštais iš Indonezijos, mokslininkų manymu, galėjo būti sukurta Homo erectus.
Ką dar aptiko Sulavesyje?
Sulavesis pasižymi itin turtingu iki istorinio meno paveldu. Čia rasta ir žmogaus, sąveikaujančio su vadinamąja karpuotąja kiaule, atvaizdas, datuojamas 51 200 metų senumo.
Vykdydami platesnį projektą, skirtą iki istoriniam menui Sulavesyje dokumentuoti, Oberis ir jo komanda ištyrė 11 piešinių, rastų aštuoniose olomis. Tarp jų – septyni rankų atspaudai, dvi žmogaus figūros ir du geometriniai ornamentai.
Mokslininkai mano, kad šiuos piešinius sukūrė Homo sapiens, nes susiaurintų pirštų atvaizdavimas techniškai sudėtingas. Šabloniniai atspaudai, tikėtina, buvo kuriami ant rankų pučiant pigmentą iš burnos. Tai suteikia vilčių ateityje iš tokių atspaudų išgauti DNR pėdsakų.
„Galėtume gauti genetinių duomenų apie žmones, kurie tai darė. Tai būtų nepaprasta“, – teigia Oberis.
Sulavesio atradimo reikšmė
Seniausių urvų piešinių identifikavimas Sulavesyje yra itin svarbus, nes pateikia dar vieną duomenų tašką, leidžiantį atkurti žmonių migracijos kelią per salų Pietryčių Aziją link Australijos.
Atradimas sustiprina prielaidą, kad šiuolaikiniai žmonės Australiją pasiekė plaukdami šiauriniu maršrutu: nuo dabartinio Borneo iki Sulavesio, o tuomet – per Vakarų Papua (vakarinę Naujosios Gvinėjos salos dalį) arba Misolio salą dabartinėje Indonezijoje.
