Naujausi medicinos tyrimai atskleidė netikėtą, tačiau labai viltingą faktą, tai mRNA vakcinos, sukurtos kovai su COVID-19, gali padėti ir sergantiesiems vėžiu. Mokslininkai pastebėjo, kad pacientai, gavę šią vakciną per šimtą dienų nuo imunoterapijos pradžios, gyvena net dvigubai ilgiau nei tie, kurie jos negavo.
Šis atradimas kelia naują bangą diskusijų medicinos pasaulyje ir gali pakeisti požiūrį į standartinį onkologinių ligų gydymą. Ši žinia džiugina gydytojus ir pacientus visame pasaulyje. mRNA technologija, dar visai neseniai laikyta tik kovos su virusais įrankiu, įrodė savo galimybes ir prieš vėžines ląsteles.
Tyrimai rodo, kad tokia vakcina suaktyvina imuninę sistemą, priversdama ją atpažinti ir naikinti navikus. Tai nebrangus, prieinamas ir saugus būdas pagerinti išgyvenamumą. Ekspertai teigia, kad šis atradimas gali tapti viena svarbiausių pastarųjų metų medicinos naujienų. Jei rezultatai bus patvirtinti didesniuose tyrimuose, mRNA vakcinos gali tapti neatsiejama dalimi kovos su vėžiu terapijos visame pasaulyje.
Tyrimas, kuris sukrėtė onkologijos pasaulį
Tyrimą atliko Teksaso universiteto „MD Anderson“ vėžio centro specialistai, vadovaujami mokslininkų Steveno Lino ir Adamo Grippino. Jie išanalizavo daugiau nei tūkstančio onkologinių pacientų duomenis, gydytų tarp 2019 ir 2023 metų. Jau ankstesni darbai rodė, kad mRNA preparatai gali suaktyvinti imuninę sistemą, bet šį kartą įrodyta, kad jie padeda ir kovojant su vėžiu.
Paaiškėjo, kad vakcina prieš COVID-19 ne tik apsaugo nuo viruso, bet ir „apmoko“ imunitetą geriau atpažinti vėžines ląsteles. Pacientai, gavę šią vakciną, turėjo dvigubai didesnę tikimybę išgyventi trejus metus po gydymo pradžios. Šie rezultatai buvo pristatyti Europos onkologijos kongrese Berlyne, sulaukę didelio susidomėjimo.
Kaip vakcina padeda imuninei sistemai?
mRNA vakcinos veikia tarsi signalas pavojui, tai jos įjungia imuninę sistemą, kad ši būtų budresnė ir greičiau atpažintų ligos židinius. Vėžinės ląstelės dažnai gamina baltymą „PD-L1“, kuris trukdo imunitetui jas naikinti. Kartu su vadinamaisiais „PD-L1“ inhibitoriais vakcina padeda šį barjerą pašalinti.
Tyrimai parodė, kad pacientams, kurie gavo vakciną, imuninės ląstelės tapo aktyvesnės ir greičiau reaguodavo į vėžinius pakitimus. Nors tikslus mechanizmas dar nėra iki galo išaiškintas, aišku viena, jog tokios vakcinos gali tapti nauju ginklu prieš vėžį.
Nauja viltis pacientams ir gydytojams
Mokslininkai tikisi, kad ateityje mRNA vakcinos taps įprasta imunoterapijos dalimi. Šiuo metu planuojamas trečiasis klinikinių bandymų etapas, kuris leis dar geriau įvertinti šios technologijos efektyvumą. Jei rezultatai pasikartos, tai gali pakeisti visos onkologijos gydymo standartus.
„Tikimės, kad šios vakcinos ne tik pagerins pacientų, gaunančių imunoterapiją, rezultatus, bet ir suteiks naujų galimybių tiems, kuriems dabartiniai gydymo būdai neveiksmingi“, teigė tyrimo autorius Adamas Grippinas. mRNA vakcinos pavyzdys parodė, jog pažangios technologijos gali būti pigios, prieinamos ir išgelbėti gyvybes.
