Sensorinė perkrova įvyksta, kai tam tikras dirgiklis – garsus triukšmas, nemalonus kvapas ar erzinantis drabužio audinys – tampa per stiprus, kad jį būtų galima patogiai apdoroti. Jei patiriate sensorinę perkrovą, galite jausti norą pabėgti, sunkiai išreikšti savo poreikius arba susidurti su sunkumais priimant sprendimus. Kai sensorinė perkrova tampa itin stipri, ji gali net sutrikdyti smegenų funkcijas, tokias kaip kalba, informacijos apdorojimas ir gebėjimas priimti sprendimus.
Sensorinė perkrova gali pasireikšti bet kam, tačiau ji dažniau būdinga žmonėms, turintiems sensorinio apdorojimo sutrikimų, tokių kaip autizmo spektro sutrikimas (ASD) ar dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
Sensorinės perkrovos simptomai
Sensorinės perkrovos simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens ir jų intensyvumo. Vieniems gali būti jautresni garsai ar šviesos, kitiems – prisilietimai ar audinių tekstūros. Dažniausi simptomai yra:
- Sunkumas susikaupti dėl per didelio sensorinio stimuliavimo
- Dirglumas ar nuotaikų kaita
- Per didelis susijaudinimas ar neramumas
- Ausų užsidengimas ar akių prisidengimas
- Neramumas ir diskomfortas
- Stresas, nerimas, baimė ar per didelis jautrumas aplinkai
- Emocijų valdymo sunkumai
- Noras pabėgti iš esamos situacijos
- Greitesnė ar garsesnė kalba arba visiškas nutilimas
- Bendravimo sutrikimai
Sensorinė perkrova: priežastys
Sensorinė perkrova įvyksta, kai vienas ar keli pojūčiai – rega, klausa, skonis, prisilietimas ar kvapas – yra per daug stimuliuojami. Tai gali sukelti įvairūs aplinkos pokyčiai: ryški šviesa, intensyvus kvapas, per daug triukšmo ar per daug žmonių vienoje vietoje. Net ir nuolat pasikartojantis mažas dirgiklis, kaip monotoniškas pieštuko beldimas į stalą ar nuolatinis maisto kvapas, gali sukelti sensorinę perkrovą.
Dėl šių dirgiklių organizmas gali tapti perkrautas, o tai gali pakeisti mąstymą ir elgseną, sukelti nerimą, dirglumą ar norą pasitraukti iš situacijos.

Rizikos veiksniai
Nors sensorinė perkrova gali pasireikšti bet kam, tam tikri sveikatos sutrikimai padidina jos tikimybę. Sensorinei perkrovai jautresni gali būti asmenys, turintys:
- Autizmą
- ADHD
- Šizofreniją
- Alzheimerio ligą
- Parkinsono ligą
- Epilepsiją
- Miego sutrikimus
Kaip valdyti sensorinę perkrovą?
Sensorinės perkrovos gydymas dažniausiai apima tam tikrų terapijų taikymą su specialistu, kuris padeda atpažinti ir prisitaikyti prie dirgiklių. Keletas metodų, padedančių valdyti sensorinę perkrovą:
- Sensorinė integracijos terapija – terapeutas kontroliuotoje aplinkoje pamažu supažindina su įvairiais dirgikliais, kad jie taptų lengviau priimami kasdienėse situacijose.
- Sensorinė dieta – tai individualiai sudaryta veiklų rutina, padedanti išlaikyti pusiausvyrą. Ji gali apimti vaikščiojimą kas valandą, fidget žaislų naudojimą ar raminančios muzikos klausymą.
- Ergoterapija – padeda išmokti susidoroti su kasdienėmis situacijomis, kai sensorinė perkrova tampa iššūkiu, pavyzdžiui, gaminant maistą ar dalyvaujant socialiniuose renginiuose.
Sensorinė perkrova: prevencija
Kadangi sensorinė perkrova kiekvienam pasireiškia skirtingai, svarbu suprasti, kokie dirgikliai ją sukelia. Galimos prevencinės priemonės:
- Atpažinkite, kurie sensoriniai dirgikliai jus trikdo
- Jei erzina garsai, naudokite ausines arba eikite į ramesnę aplinką
- Dėvėkite patogius, minkštus ir be etikečių drabužius
- Jei erzina ryški šviesa, naudokite akinius nuo saulės ar kitą apsaugą
- Venkite stiprių kvapų ar nepatinkančio maisto, pasirinkite jau išbandytus produktus
Taip pat naudinga laikytis struktūros ir rutinų – jos padeda nuspėti būsimas situacijas ir sumažina sensorinį stresą. Pavyzdžiui, jei žinote, kad mieste sutiksite daug triukšmo ir kvapų, galite tam pasiruošti iš anksto.
Svarbu prisiminti, kad jautrumas sensoriniams dirgikliams gali būti ir pranašumas – jis leidžia geriau suvokti aplinką ir gali būti kūrybiškumo šaltinis. Todėl svarbu ne tik sumažinti neigiamą perkrovos poveikį, bet ir išmokti tinkamai nukreipti savo jautrumą.
Šaltinis: https://www.health.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.