Pastaraisiais metais Europos šalys ieško alternatyvų rusiškoms dujoms, stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo energetinių išteklių, susijusių su Kremliumi. Tačiau Serbija pasirinko kitą kelią – nepaisydama geopolitinių įtampų, ji toliau tvirtina bendradarbiavimą su Rusija dujų srityje.
Tai sprendimas, kuris neabejotinai sulauks reakcijos tiek Briuselyje, tiek Vašingtone. Artimiausiu metu Serbija planuoja pasirašyti trejų metų sutartį su Rusija, kuri užtikrins stabilų dujų tiekimą ir išlaikys stiprius energetinius ryšius tarp šių šalių.
Tuo pat metu šalis deklaruoja, kad neketina jungtis prie Vakarų įvestų sankcijų Rusijai. Toks Serbijos pasirinkimas išryškina jos geopolitiškai sudėtingą padėtį ir balansavimą tarp Rytų ir Vakarų.
Serbijos valstybinės dujų bendrovės vadovas Dusanas Bajatovičius atskleidė svarbiausias būsimo susitarimo detales, taip pat patvirtino, kad šalis jau gauna didelę dalį dujų tiekimo iš Azerbaidžano ir Rusijos.
Tuo metu Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ruošiasi svarbiam pokalbiui su JAV valstybės sekretoriumi dėl galimų sankcijų energetikos sektoriui.
Nauja ilgalaikė sutartis su Kremliumi
Serbijos valstybinės dujų bendrovės vadovas patvirtino, kad jau kitą mėnesį bus pasirašyta nauja trejų metų trukmės sutartis su Rusija. Pagal šį susitarimą Serbija kasmet gaus 2,5 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų.
Šis kiekis leis šaliai užsitikrinti stabilų dujų tiekimą, kuris yra būtinas tiek pramonei, tiek buitiniams vartotojams. Svarbu paminėti, kad ši sutartis sudaroma nepaisant didelio spaudimo iš Vakarų, ypač Europos Sąjungos, kurios narystės siekia pati Serbija.
Dėl tokio sprendimo Serbija vėl tampa viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri ir toliau aktyviai bendradarbiauja su Rusijos energetikos sektoriaus įmonėmis.
Diversifikacija egzistuoja, bet dominuoja Rusija
Dusanas Bajatovičius taip pat pranešė, kad Serbija jau yra užsitikrinusi kasdienį 2,5 milijono kubinių metrų dujų tiekimą iš Azerbaidžano. Tačiau pagrindinė tiekimo linija vis dar lieka Rusija, iš kurios kasdien į Serbiją patenka papildomi 9,5 milijono kubinių metrų dujų.
Šiuo metu vienintelėje Serbijos dujų saugykloje laikoma apie 780 milijonų kubinių metrų dujų. Esant reikalui, papildomų 200 milijonų kubinių metrų būtų galima gauti iš saugyklos Vengrijoje. Šie skaičiai leidžia užtikrinti gana stabilų dujų tiekimą, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Politiniai iššūkiai ir Europos nepasitenkinimas
Serbijos sprendimas stiprinti bendradarbiavimą su Rusija dujų srityje yra itin kontraversiškas. Nepaisant to, kad šalis siekia narystės Europos Sąjungoje, ji neketina jungtis prie ES sankcijų Rusijai, kurios buvo įvestos dėl agresijos prieš Ukrainą.
Prezidentas Vučičius ne kartą viešai pabrėžė, kad Belgradas nesiruošia atsisakyti ryšių su Maskva ir vadovaujasi tik Serbijos nacionaliniais interesais. Toks požiūris neabejotinai sukelia įtampą diplomatiniuose santykiuose su ES ir JAV.
Energetikos milžinė NIS – sankcijų taikiklyje
Serbijos naftos sektorius taip pat neatsiejamas nuo Rusijos įtakos. Naftos įmonė NIS, kuriai daugumą akcijų valdo „Gazprom Neft“ ir „Gazprom“, siekia jau septintos išimties, leidžiančios atidėti JAV sankcijų taikymą. Tokia situacija aiškiai rodo, kad Serbijos energetikos sektorius vis dar stipriai priklausomas nuo Maskvos kapitalo ir technologijų.
Jeigu sankcijos būtų pritaikytos be išimties, NIS galėtų prarasti galimybę importuoti žaliavinę naftą, o tai tiesiogiai paveiktų šalies degalų tiekimą ir kainas. Todėl Belgradas deda pastangas derėtis su JAV dėl šios grėsmės sušvelninimo.
Svarbus susitikimas su JAV diplomatu
Tą pačią dieną, kai paskelbta apie būsimą dujų sutartį, Serbijos prezidentas Vučičius turėjo susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Marku Rubiu. Pagrindinės temos buvo tarifai, energetikos sankcijos ir galimi būdai užkirsti kelią NIS veiklos ribojimui.
Šis susitikimas dar kartą išryškino Serbijos geostrateginį balansavimą tarp Rytų ir Vakarų. Viena vertus, šalis siekia išsaugoti savo tradicinius ryšius su Rusija. Kita vertus, ji nenori visiškai nutolti nuo Vakarų, kurie siūlo finansinę paramą ir galimybę integruotis į Europos struktūras.
Strateginis pasirinkimas ar rizikingas žingsnis?
Serbijos pasirinkimas stiprinti bendradarbiavimą su Rusija dujų tiekimo srityje kelia klausimų dėl šalies ilgalaikių strateginių tikslų. Ar Belgradas sąmoningai renkasi išlikti neutralus geopolitiniuose konfliktuose? O gal tai laikinas sprendimas, siekiant apsisaugoti nuo energetinių krizių?
Viena aišku – ši pozicija nebus palikta be atsako iš Vakarų. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos toliau spaudžia Serbiją pasirinkti pusę, o kol kas Belgradas stengiasi laimėti laiko ir išsaugoti kuo daugiau nepriklausomybės.
Nors sprendimas dėl naujos dujų sutarties atrodo racionalus energetinės nepriklausomybės požiūriu, jis gali kainuoti brangiai politine prasme. Serbija toliau balansuoja tarp dviejų skirtingų pasaulių – ir kiek ilgai tai pavyks, priklausys nuo vis sudėtingesnės geopolitinės situacijos.
