Senų krūmų šalinimas sode neretai tampa tikru iššūkiu. Net ir nupjovus viršžeminę dalį, augalas dažnai vėl atželia, o šaknys dar ilgai trukdo kasti, sodinti ar įrengti veją. Toliau paaiškinama, kodėl taip nutinka, ir pateikiami keli paprasti, bet veiksmingi būdai, kaip greičiau ir be sunkiosios technikos atsikratyti senų krūmų liekanų.
Pasitaiko, kad nupjautas krūmas po kurio laiko vėl pradeda augti. Taip yra dėl augalų gebėjimo išlikti net tada, kai pažeidžiama jų antžeminė dalis. Šaknys kaupia vandenį ir maisto medžiagas, todėl krūmas kurį laiką gali „gyventi iš atsargų“. Nupjovus antžeminę dalį ir pašalinus augimo viršūnę, augalas patiria stiprų stresą, kuris suaktyvina miegančius pumpurus. Dažniausiai jie būna ties stiebo ar kamieno pagrindu, todėl iš jų gana greitai išauga nauji ūgliai.
Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurios rūšys sudaro šaknines atžalas: nauji ūgliai išauga ne tik prie kelmo, bet ir toliau nuo jo, tiesiai iš šaknų. Dėl to, net ir kruopščiai pašalinus kamieną ar stambesnes šakas, krūmas vis tiek gali atželti.
Ypač problematiški yra seni, gerai įsišakniję krūmai. Jų šaknų sistema paprastai būna plačiai išsikerojusi, giliai įaugusi ir sukaupusi nemažai vandens bei maisto medžiagų. Toks augalas turi pakankamai energijos vis iš naujo leisti atžalas net ir tada, kai viršžeminė dalis šalinama pakartotinai.
Kaip greitai pašalinti nupjautų krūmų liekanas?
Jeigu norite atsikratyti atželiančių krūmų be sunkiųjų žemės ūkio mašinų, svarbiausia – nusilpninti ir sunaikinti kelmą bei šaknų sistemą, kad augalas nebegalėtų leisti naujų ūglių. Žemiau pateikiami keli būdai, kuriuos galima pritaikyti buityje.
1. Soda ir actas. Pirmiausia paruoškite likusią krūmo dalį – kelmą ar storą šaknį. Keliose vietose išgręžkite gilias skyles (kiek įmanoma gilyn į medieną ir šaknį). Į kiekvieną angą įberkite kepimo sodos ir užpilkite actu. Šių medžiagų reakcija silpnina medienos bei žievės struktūrą ir trikdo vandens bei maisto medžiagų judėjimą.
Kad poveikis būtų stipresnis, kelmą galima apvynioti maistine plėvele – taip medžiagos ilgiau veiks ir mažiau išgaruos. Po kurio laiko mediena tampa trapesnė, minkštesnė ir ją lengviau pašalinti rankomis ar kastuvu. Tvirtesniems, seniems kelmams procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus.
2. Karčioji druska (Epsom druska, magnio sulfatas). Kelme arba matomoje storoje šaknyje išgręžkite kelias gilesnes angas. Į jas įberkite karčiosios druskos ir užpilkite nedideliu kiekiu vandens, kad druska pradėtų skverbtis į medieną ir šaknis.
Tuomet kelmą uždenkite tamsia plėvele arba apiberkite žemėmis. Dėl didesnės druskos koncentracijos augalas greičiau išdžiūsta, o šaknys ir mediena pamažu ima irti. Po kurio laiko kelmas tampa trapus, todėl jį lengviau ardyti ir iškasti.
3. Amonio salietra. Ši medžiaga dažniau veikia ne kaip „nuodas“, o kaip organinių liekanų irimo spartintojas. Išgręžkite skyles kelme ir šaknyse, į kiekvieną jų įberkite amonio salietros ir lengvai sudrėkinkite.
Po to plotą uždenkite tamsia, nepermatoma ir orui nepralaidžia plėvele. Augalas, bandydamas leisti naujus ūglius, eikvos vidines atsargas, o šviesos stoka neleis jiems normaliai augti. Tuo pat metu salietra spartins organinių audinių irimą, skatindama dirvožemyje gyvenančių bakterijų ir grybų veiklą. Po kelių mėnesių kelmas gerokai suminkštėja ir jį paprastai lengviau iškasti.
4. Medieną ardančių grybų grybiena. Ekologiškas ir labai veiksmingas, nors lėtesnis būdas – speciali grybiena, skirta medienai ardyti. Tokie preparatai parduodami sodo prekių parduotuvėse.
Kelme ar storoje šaknyje išgręžkite kelias gilesnes skyles ir į jas suleiskite arba įberkite grybienos pagal gamintojo instrukciją. Vėliau vietą verta pridengti, kad neišdžiūtų ir grybiena geriau prigytų.
Procesas gali trukti kelis mėnesius ar net visą sezoną, tačiau rezultatas dažnai būna labai geras: mediena pamažu suyra, tampa minkšta ir trapi, o likučius nesunkiai pašalinsite kastuvu ar kapliu, beveik be papildomų priemonių.
