Moksliniai tyrimai atskleidė netikėtą ryšį tarp kraujo grupės ir insulto rizikos. Teigiama, jog žmonės, turintys tam tikrą A grupės potipį, iki 60 metų gali būti labiau linkę patirti insultą.
Šis atradimas, paskelbtas dar 2022 metais, suteikė daugiau žinių apie tai, kaip mūsų genetinė sandara gali nulemti sveikatą. Kraujo grupės – A, B, AB ir O – nusakomos pagal specifinius antigenus, esančius ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus.
Tačiau net ir šiose grupėse egzistuoja smulkesni genetiniai variantai. Mokslininkai išanalizavo 48 genetinių tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo apie 17 tūkst. insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 tūkst. kontrolinės grupės dalyvių, kuriems insulto nebuvo.
Visi tyrimo dalyviai buvo nuo 18 iki 59 metų. Rezultatai parodė ryškų ryšį tarp A1 potipio geno ir ankstyvo insulto rizikos.
Genominė analizė išskyrė dvi vietas, susijusias su didesne insulto tikimybe, iš kurių viena sutapo su kraujo grupę lemiančiais genais.
Tolesni tyrimai atskleidė, kad žmonės, turintys A grupės genetinį variantą, iki 60 metų patiria insultą 16 proc. dažniau, palyginti su kitomis kraujo grupėmis. Tuo tarpu O1 grupės nešiotojai turėjo 12 proc. mažesnę riziką.
Vis dėlto, tyrėjai pabrėžia, kad papildoma rizika žmonėms, turintiems A kraujo grupę, yra gana nedidelė, todėl šioms grupėms nereikia papildomų patikrų ar ypatingo stebėjimo.
„Mes vis dar nežinome, kodėl būtent A grupė siejama su didesne rizika“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, kraujagyslių neurologas Stevenas Kittneris iš Merilando universiteto.
„Greičiausiai tai susiję su krešėjimo faktoriais: trombocitais, kraujagyslių sienelėmis ar cirkuliuojančiais baltymais, kurie dalyvauja krešulių formavime.“
Šie duomenys gali atrodyti gąsdinantys, tačiau reikia konteksto. JAV kasmet insultą patiria apie 800 tūkst. žmonių, ir didžioji dauguma atvejų, maždaug trys iš keturių, fiksuojami vyresniems nei 65 metų asmenims. Rizika padvigubėja kas dešimtmetį po 55 metų.
Svarbu paminėti, kad tik 35 proc. tyrimo dalyvių buvo ne Europos kilmės, todėl platesni tyrimai įvairiose populiacijose galėtų padėti geriau suprasti rezultatus.
Dar vienas įdomus pastebėjimas yra tai, jog padidinta rizika A kraujo grupei buvo nustatyta tik tarp žmonių, patyrusių insultą iki 60 metų. Vėlyvųjų insultų grupėje tokio ryšio nebuvo. Tai leidžia manyti, kad ankstyvieji insultai gali kilti dėl kitų mechanizmų nei tie, kurie dažniausiai pasitaiko vyresniame amžiuje.
Jaunesnių pacientų insultai rečiau susiję su ateroskleroze ir dažniau su krešulių formavimosi ypatumais. Be to, tyrimas parodė, kad B kraujo grupės turėtojai 11 proc. dažniau patyrė insultą nepriklausomai nuo amžiaus.
Ankstesni darbai taip pat rodo, kad kraujo grupę lemianti genomo dalis, vadinamasis „ABO lokusas“ – siejama su širdies kraujagyslių kalcifikacija ir širdies priepuoliais. A ir B grupių genetiniai variantai taip pat sietini su kiek didesne veninių trombozių (krešulių venose) rizika.
