Ši lysvė pati kaupia vandenį ir mažina laistymo poreikį: sodininkai ją atranda iš naujo

Pavasarį genint vaismedžius ir krūmus sode greitai susikaupia šakų, kurios dažnai keliauja į atliekas ar laužą. Tačiau permakultūros praktikoje jos laikomos vertingu ištekliumi, iš kurio galima suformuoti vadinamąją hugelkultur tipo lysvę. Tokia lysvė, įrengta iš medienos ir organinių sluoksnių, ilgainiui tampa natūraliu drėgmės rezervuaru.

Hugelkultur principas paprastas: stambesnė mediena užkasama arba sukraunama į pagrindą, o ant viršaus dedami azoto turtingi ir derlingi sluoksniai. Pūvant mediena darosi porėta, sugeria daug vandens ir jį palaipsniui atiduoda augalų šaknims. Dėl to vasarą, kai dažnėja sausros, lysvę reikia laistyti rečiau.

Kaip įrengti hugelkultur lysvę

Pirmiausia pasirinkite vietą ir nuspręskite formą: lysvę galima daryti kaip žemą pylimą arba pakeltą lysvę dėžėje. Patogu orientuotis į maždaug 1,2–1,5 metro plotį, kad pasiektumėte vidurį iš abiejų pusių. Tuomet nuimkite velėną, iškaskite maždaug kastuvo gylio griovį ir dugne dėkite stambiausią medieną: rąstus, konarus, storesnes šakas.

Tarpus užpildykite smulkesnėmis šakelėmis, žieve, medžio drožlėmis, kad konstrukcija būtų tankesnė. Ant medienos sluoksnio tinka apversta velėna žole žemyn, o toliau svarbu įterpti azoto šaltinį, pavyzdžiui, pusiau perpuvusį kompostą ar gerai perpuvusį mėšlą. Viršuje supilkite apie 15–20 centimetrų derlingos žemės su kompostu ir užbaikite mulčiu iš šiaudų ar sausų lapų, kad mažėtų garavimas.

Kodėl tokia lysvė sulaiko vandenį

Pūvanti mediena veikia tarsi kempinė: ilgainiui ji tampa vis porėtesnė ir gali sukaupti kelis kartus daugiau vandens nei pati sveria. Žiemą ir pavasarį ji prisigeria kritulių ir tirpsmo vandens, o vasarą drėgmę atiduoda palaipsniui, todėl augalai mažiau patiria stresą karščio metu. Praktikoje dažnai pastebima, kad nuo antrojo sezono gerai įrengta lysvė reikalauja gerokai mažiau papildomo laistymo.

Kitas efektas susijęs su mikroorganizmų darbu: skaidantis organikai išsiskiria šiluma, o tai gali kiek paankstinti vegetacijos startą pavasarį. Be to, aktyviau formuojasi humusas, kuris gerina dirvos struktūrą ir jos gebėjimą išlaikyti maistines medžiagas. Dėl šių priežasčių tokia lysvė dažnai išlieka produktyvi apie 5–6 metus, o vėliau jos vietoje lieka humusingas dirvožemis.

Kokią medieną rinktis, o ko vengti

Dažniausiai rekomenduojama naudoti neapdorotą, nedažytą ir neimpregnuotą medieną, kad į dirvą nepatektų nepageidaujamų medžiagų. Gerai tinka lapuočių mediena, nes ji skyla tolygiau ir gerai sulaiko drėgmę. Ypač naudinga jau šiek tiek apirusi mediena, nes ji greičiau pradeda veikti kaip drėgmės sandėlis.

Verta būti atsargiems su mediena, kuri gali slopinti kai kurių augalų augimą, pavyzdžiui, riešutmedžių, nes joje būna augalams nepalankių junginių. Spygliuočių mediena gali rūgštinti dirvą, todėl jos geriau naudoti mažiau arba ją derinti su kitais sluoksniais ir vėliau stebėti dirvos reakciją. Svarbiausia taisyklė paprasta: į lysvės vidų nedėkite jokios chemiškai apdorotos medienos.

Augalų pasirinkimas priklauso nuo lysvės amžiaus. Pirmais metais skaidantis medienai dalis azoto gali būti „surišama“ mikroorganizmų, todėl viršutinis sluoksnis kartais būna skurdesnis. Tuomet pravartu rinktis mažiau reiklius augalus arba ankštinius, o nuo antro sezono dažnai puikiai auga reiklesnės daržovės, kurioms svarbi pastovi drėgmė.