Pekino kopūstai (anksčiau dar vadinti kiniškais) vis dažniau atsiduria mūsų virtuvėse tiek žiemą, tiek šiltuoju metų laiku. Ši daržovė vertinama ne tik dėl savo švelnaus skonio ir universalumo, bet ir dėl turtingos maistinės sudėties.
Pekino kopūstai puikiai tinka įvairiems patiekalams – nuo gaivių salotų iki sriubų, troškinių ar net įdarytų suktinukų. Tačiau, kaip ir daugelio kitų produktų atveju, nepaisant jų naudos, yra situacijų, kai šiuos kopūstus reikėtų vartoti saikingai.
Šių kopūstų kilmė siekia gilias Azijos žemyno tradicijas – tūkstančius metų jie buvo auginami ir vartojami Kinijoje. Europiečių virtuvėse jie išpopuliarėjo tik XX a. viduryje, tačiau šiandien daugelis juos renkasi kaip patogų ir maistingą sprendimą kasdieniams patiekalams.
Ypač žiemą, kai šviežių daržovių pasirinkimas mažesnis, Pekino kopūstai tampa tikru išsigelbėjimu – jie ne tik gerai laikosi, bet ir išlieka traškūs bei sultingi.
Jų šviesiai žali, pailgi lapai puikiai tinka salotoms, taip pat įvairiems šiltiems patiekalams. Būtent Pekino kopūstai naudojami ir tradiciniame korėjietiškame kimči patiekale. Jie puikiai pasiduoda įvairioms improvizacijoms – iš jų galima spausti sultis, dėti į troškinius, sriubas, kepti ar net naudoti kaip sveikesnę alternatyvą tradiciniams kopūstų balandėliams.
Kalbant apie jų naudą, Pekino kopūstai išsiskiria lengvu, bet savitu skoniu, todėl patinka net tiems, kuriems baltagūžiai kopūstai atrodo pernelyg aštrūs ar sunkūs.
Be to, tai puikus pasirinkimas siekiantiems sumažinti svorį – 100 gramų turi tik apie 40 kcal, o maistinių skaidulų kiekis padeda ilgiau jaustis sotiems, skatina virškinimą ir palaiko žarnyno veiklą.
Pekino kopūstai pasižymi plačiu vitaminų spektru – juose gausu C, A, K ir B grupės vitaminų, kurie stiprina imunitetą, padeda palaikyti gerą odos, regos ir nervų sistemos būklę. Iš mineralinių medžiagų verta paminėti kalį, kalcį, geležį, sierą ir cinką.
Šie mikroelementai palaiko širdies ir kaulų sveikatą, kraujo gamybą, imunitetą ir padeda apsaugoti organizmą nuo žalingų išorės veiksnių.
Svarbu ir tai, kad Pekino kopūstai yra natūralus antioksidantų šaltinis. Šios medžiagos padeda organizmui kovoti su uždegimais, mažina laisvųjų radikalų poveikį, gali padėti lėtinti senėjimo procesus ir sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką.
Vis dėlto, nepaisant visų privalumų, šios daržovės nereikėtų vartoti be saiko. Pekino kopūstuose randama progoitrino – medžiagos, kuri gali trukdyti pasisavinti jodą ir dėl to paveikti skydliaukės veiklą.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, turintys polinkį į gūžio formavimąsi ar vartojantys mažai jodo turinčio maisto. Tokiais atvejais svarbu ne visiškai atsisakyti kopūstų, o vartoti juos saikingai ir pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.
Jei kyla klausimų dėl šios daržovės poveikio sveikatai, ypač turint tam tikrų sveikatos sutrikimų, visada verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Atsakingas požiūris į maistą reiškia ne tik įtraukti vertingus produktus į racioną, bet ir įvertinti, kada jų kiekis ar vartojimo dažnis gali reikalauti šiek tiek daugiau dėmesio.
