Ši sena lenkiška kriaušės rūšis gali vėl tapti nauju sodininkų favoritu: kvapas primena apelsinus

Pomarańczówka (apelsininė) – sena kriaušių veislė, dar vadinama vasarine bergamote, vertinama ne dėl tobulo vaizdo, o dėl skonio. Prinokę vaisiai dažnai būna saldžiarūgščiai, sultingi, su vos juntama sviestine tekstūra ir švelnia citrusine nata.

Šios veislės kriaušės paprastai vidutinio dydžio, jų žievė žalsvai gelsva, o saulėtoje pusėje gali įgauti rusvai oranžinį atspalvį. Būtent „netobulas“ senųjų veislių vaizdas daugeliui tampa privalumu, nes dažnai siejamas su ryškesniu aromatu.

Kur geriausiai auga apelsininė kriaušė?

Pati kriaušė auga gana stipriai ir formuoja plačią lają, todėl jai verta numatyti daugiau vietos. Derėti ji gali reguliariai, tačiau galutinis rezultatas smarkiai priklauso nuo poskiepio, genėjimo ir pasirinktos augavietės.

Kaip ir daugumai kriaušių, šiai svarbiausia šiluma ir saulė: geriausiai tinka šviesi, nuo vėjų apsaugota vieta. Dirvai keliami reikalavimai taip pat aiškūs – ji turėtų būti derlinga, laidi vandeniui ir vidutiniškai drėgna, nes užmirkimas didina šaknų problemų riziką.

Lietuviškomis sąlygomis kriaušės dažnai jautriau reaguoja į šalčius nei obelys, o pavasarinės šalnos gali pažeisti žiedus ir sumažinti derlių. Dėl to praktikoje ypač pasiteisina šlaitai ar vietos, kur neužsistovi šaltas oras, ir nuoseklus lajos retinimas, kuris gerina apšvietimą bei mažina grybinio pobūdžio ligų tikimybę.

Apdulkinimas ir derliaus momentas

Pomarańczówka paprastai nėra savidulkė, todėl norint stabilaus derėjimo šalia praverčia kitos panašiu metu žydinčios kriaušės. Dažniausiai kaip tinkami apdulkintojai minimos Faworytka, Konferencja, Lukasówka ar Bonkreta Williamsa, tačiau pasirinkimą verta derinti prie vietos klimato ir turimų veislių.

Didelę įtaką turi ir vabzdžiai apdulkintojai, ypač bitės bei kamanės, todėl žydėjimo metu reikėtų itin atsargiai vertinti purškimus. Net jei medis gausiai žydi, be apdulkinimo vaisių užmezgimas gali būti pastebimai silpnesnis.

Vaisiai dažniausiai skinami rugsėjį, kai kriaušė lengvai atsiskiria nuo šakelės, ją švelniai pakėlus ir pasukus. Per ilgai laikomi ant medžio vaisiai greitai suminkštėja, praranda dalį skonio niuansų, o laikymui ši veislė paprastai nėra pati tinkamiausia.

Pomarańczówka kriaušė laikoma desertine, bet virtuvėje jos panaudojimas platesnis: tinka sultims, kompotams, uogienėms, desertams ar naminiams vaisių gėrimams. Senosios veislės šiandien vėl atrandamos ir dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, ir dėl noro grįžti prie ryškaus, atpažįstamo vaisių kvapo bei skonio.