Dauguma karinių technologijų naujovių skelbiamos su dideliu atgarsiu, tačiau šįkart pranešimas buvo daug kuklesnis. Kinijos mokslininkai tyliai atliko bandomąjį skrydį ir paskelbė mokslinį straipsnį, kuriame pristatė naują radarų sprendimą.
Vis dėlto jo svarba gali būti milžiniška, tai pasak tyrėjų, ši technologija gali iš esmės pakeisti elektroninio karo eigą ir suteikti pranašumą potencialiuose konfliktuose. Pagrindinė naujovė slypi tame, kad radaras ne tik stebi taikinius, bet ir suvokia visą elektromagnetinę aplinką, mokosi iš jos bei prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų realiu laiku.
Tai reiškia, kad vietoje iš anksto užprogramuotų atsakymų į priešo trikdžius radaras pats geba adaptuotis ir tęsti sekimą net ten, kur senesni modeliai prarastų ryšį. Tokį principą mokslininkai vadina kognityviniu radaru.
Jei šis metodas pasitvirtins ne tik laboratorijoje, bet ir realiose sąlygose, kalbėsime apie esminę paradigmą, tai nuo iš anksto suplanuotų priešpriemonių pereinama prie nuolat besikeičiančio ir gyvo technologinio „dvikovos“ modelio.
Technologijos esmė ir veikimo principas
Pasak tyrimo, atlikto CETC 14-ajame tyrimų institute Nandzinge, Kinijos radiolokacijos centre, naujasis radaras sugebėjo padidinti taikinio sekimo tikslumą nuo įprastų 70 – 80 proc. iki daugiau nei 99 proc. net ir esant aktyviems trukdžiams.
Šis pagerėjimas pasiektas ne didesne siųstuvo galia, o algoritmais, kurie nuolat vertina elektromagnetinę aplinką ir parenka tinkamiausią spinduliuotės formą, dažnį bei kryptį.
Įdomu tai, kad mokslininkai sąmoningai vengė populiarių didžiųjų dirbtinio intelekto modelių. Jie rėmėsi labiau nuspėjamais mašininio mokymosi metodais, kuriuos paprasčiau paaiškinti ir patikrinti. Tai leido sukurti sistemą, kuri veikia patikimai ir realiu laiku.
Šiuolaikiniai „AESA“ radarai jau geba greitai keisti spinduliuotės kryptį ir dažnius. Tačiau kognityvinis radaras eina dar toliau, tai jis ne tik reaguoja, bet ir prognozuoja priešo atsaką, nuolat keisdamas „pokalbį“ su aplinka. Tai tarsi uždara kilpa, tai stebėti, mokytis, prisitaikyti.
Kova su pažangiais trikdžių įrenginiais
Pagrindinis tokios sistemos oponentas, tai DRFM trikdžių įrenginiai. Jie įrašo radarų signalus, juos pakeičia ir grąžina kaip klaidinančius atspindžius. Taip sukuriami netikri taikiniai arba paslepiami tikrieji. Iki šiol atsakas buvo tik naujos filtravimo technikos ar kitokios modulacijos.
Naujos kartos kognityvinis radaras geba keisti signalus greičiau, nei trikdžių sistema spėja prisitaikyti. Tokiu būdu priešo įranga tampa mažiau veiksminga, o tikroji informacija išlieka pasiekiama operatoriui. Jei technologija veiks taip, kaip aprašyta, pilotai mažiau laiko praleis kovodami su prietaisų trūkinėjimu ir galės labiau susitelkti į tikslų persekiojimą.
Skepticizmas ir ateities perspektyvos
Nors šie pasiekimai skamba įspūdingai, ekspertai ragina išlikti atsargiems. Kinija jau anksčiau skelbė apie įvairius radaro proveržius, tai nuo kvantinių prototipų iki futuristinių sistemų, kurios vėliau pasirodydavo pernelyg optimistiškai pristatytos. Dabartinis tyrimas išsiskiria tuo, kad paremtas recenzuotu moksliniu straipsniu ir sukurtas institucijoje, turinčioje gilias tradicijas radiolokacijos srityje.
Vis dėlto reikia daugiau praktinių duomenų. Tik nuoseklūs bandymai realiomis sąlygomis parodys, ar ši technologija gali veikti taip pat efektyviai, kaip laboratorijoje. Jei rezultatai pasitvirtins, kognityviniai radarai taps esmine ateities karo dalimi, pakeisiančia elektroninės kovos taisykles.
Kinijos mokslininkų sukurtas kognityvinis radaras žymi svarbų žingsnį elektroninės kovos technologijų srityje. Gebėjimas realiu laiku suvokti elektromagnetinę aplinką ir prie jos prisitaikyti gali suteikti didžiulį pranašumą mūšio lauke. Nors dar reikia daugiau patvirtinimų, ši technologija gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių ateities karo eigą.
