Skiepai gali daryti gerokai daugiau nei tik apsaugoti nuo infekcijų. Tai, kaip tam tikros vakcinos „apmoko“ imuninę sistemą, gali prisidėti prie mažesnės vėžio, insulto ar širdies smūgio rizikos ir net padėti sumažinti demencijos tikimybę.
Nauji duomenys rodo, kad juostinės pūslelinės vakcina siejama su lėtesniu senėjimu, o jos teigiamas poveikis gali išlikti kelerius metus po skiepijimo.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad ši vakcina gali turėti platesnę ir ilgalaikę įtaką su amžiumi susijusiems procesams. Taip teigia tyrimo autoriai – gerontologai Jung Ki Kim ir Eileen Crimmins iš Pietų Kalifornijos universiteto.
Mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 3 800 JAV dalyvių, vyresnių nei 70 metų, duomenis. Paaiškėjo, kad tie, kurie juostinės pūslelinės vakciną gavo po 60 metų, pagal bendruosius biologinio senėjimo rodiklius atrodė geriau nei neskiepyti asmenys.
Be to, paskiepyti dalyviai turėjo biologinių žymenų, susijusių su mažesniu uždegiminiu fonu ir lėtesniu molekuliniu bei bendru biologiniu senėjimu.
Svarbu tai, kad šie ryšiai išliko ir tada, kai tyrėjai įvertino demografinius bei sveikatos skirtumus tarp skiepytų ir neskiepytų žmonių.
Nors šis tyrimas dar neįrodo, jog būtent juostinės pūslelinės vakcina tiesiogiai lemia sveikesnį senėjimą, rezultatai papildo kitus stebimuosius tyrimus. Pastarieji taip pat sieja šią vakciną su platesne nauda vėlesniame amžiuje, ypač širdies ir smegenų sveikatai.
„Padėdama sumažinti bendrą organizmo uždegimą – galbūt užkirsdama kelią viruso, sukeliančio juostinę pūslelinę, reaktyvacijai – vakcina gali prisidėti prie sveikesnio senėjimo“, – aiškina J. K. Kim.
„Nors tikslūs biologiniai mechanizmai dar nėra iki galo suprasti, pati galimybė, kad skiepijimas mažina uždegimą, daro jį patrauklia platesnio požiūrio dalimi, siekiant stiprinti organizmo atsparumą ir lėtinti su amžiumi susijusį nykimą“, – priduria jis.
Juostinė pūslelinė (herpes zoster) išsivysto dėl vėjaraupius sukeliančio Varicella zoster viruso reaktyvacijos. Dauguma žmonių šiuo virusu užsikrečia vaikystėje, o vėliau jis lieka „užmigęs“ nervų sistemoje.
Įprastai sveikam žmogui juostinė pūslelinė didelės grėsmės nekelia iki vyresnio amžiaus, todėl dviejų dozių vakcina dažniausiai rekomenduojama sulaukusiems 60 metų ir daugiau. Manoma, kad apie 30 proc. neskiepytų žmonių per gyvenimą patiria juostinę pūslelinę.
Pirmoji juostinės pūslelinės vakcinos versija JAV buvo patvirtinta 2006 metais. Šiandien naudojama ir naujesnė vakcinos versija, kuri, tikėtina, gali dar labiau prisidėti prie ilgalaikės žmogaus sveikatos. Vis dėlto galutinėms išvadoms reikės būsimų ilgalaikių tyrimų.
Kol kas tikrasis šios vakcinos poveikio mastas dar nėra iki galo aiškus, tačiau galimos pasekmės atrodo išties reikšmingos.
