Šiemet grybautojai vėl keliasi anksti rytais, ginkluoti pintinėmis, peiliukais ir gerais batais. Kvepiantys miškai vilioja, o kiekvienas rastas baravykas ar voveraitė yra tikras lobis. Tačiau šį sezoną grybų derlius džiugina toli gražu ne visur.
Vieni grįžta namo vos su keliomis galvomis, kiti vos parneša pilnus krepšius. Ir štai klausimas, kurį užduoda visi, kuriame Lietuvos regione šiemet grybų kaip niekad daug?
Dalis šalies jau gavo lietaus, kita dalis vis dar laukia, kol samanos bus pakankamai drėgnos. Tai reiškia, kad grybai dygsta labai netolygiai. Viename krašte jau kimšte prikimšti krepšiai, o kitame nė voveraitės nesimato. Nors tokia situacija nėra nauja, šiemet skirtumas ypač ryškus.
Orų sąlygos lemia viską, ir net keli papildomi laipsniai ar valanda lietaus gali tapti lemiamu veiksniu. Tad kas nutiko šįkart? Kuriame regione sąlygos susiklostė taip, kad grybai ne tik dygsta, bet ir veši tiesiog masiškai?
Atsakymas stebina net pačius miško senbuvius, būtent vienoje šalies dalyje situacija jau lyginama su grybavimo aukso amžiumi. Šio regiono miškai lūžta nuo grybų, o vietiniai pasakoja, kad tokio derliaus nematė dešimtmečiais.
Aukštaitijos miškai – šių metų grybų rojus
Utenos rajonas, ypač apylinkės netoli Kuktiškių ir Gelednės kaimo, šiemet tapo tikru grybautojų rojumi. Miškai čia drėgni, bet ne peršlapę, oras nei per šiltas, nei per šaltas. Toks klimato derinys yra tiesiog ideali terpė baravykams, voveraitėms ir raudonikiams.
Miško tankmėse net ir nepatyręs grybautojas randa pilnas saujas vertingų grybų. Apie tai šneka patys vietiniai. Anot jų, tokio gausaus baravykų kiekio nematė bent dvidešimt metų. Jų ne tik daug, bet ir kokybė stebina, grybai dideli, stori, tvirti, be kirminų.
Įprastai liepos pradžioje grybai tik pradeda rastis, o šiemet Utenos pusėje jie jau dygsta kaip per patį piką. Net per socialinius tinklus pasipylė nuotraukos, kur viename kibire – kelios dešimtys šviežių, nepriekaištingų baravykų.
Verta paminėti, kad šiose vietose gausiai pasirodė ir voveraitės. Jos vienos pirmųjų vasaros grybų, bet net ir jų dažnai tenka ilgai ieškoti. Šiemet viskas kitaip. Voveraitės ne tik išlindo anksti, bet ir dygsta masiškai, užimdamos ištisas samanotas paklotes.
Šeimos grįžta su keliais kilogramais, o grybų supirkimo punktai jau pradeda reaguoti į augantį tiekimą.
Šilalės apylinkėse – grybų pikas
Vakarų Lietuva dažnai atsilieka nuo Rytų pagal grybų derlių, bet šiemet Šilalės miškai maloniai nustebino. Dėl kelių netikėtų lietingų savaičių birželio pabaigoje šio krašto miškuose susidarė tinkamos sąlygos grybų augimui.
Vietiniai grybautojai pasakoja, kad net pušynuose, kurie dažnai būna gana skurdūs, šiemet baravykai kyšo kas keli žingsniai. Ypač gausu raudonikių ir lepšių. Tai grybai, kuriuos mėgsta tiek patyrę, tiek pradedantys rinkėjai.
Be to, pastebima, kad grybai stambesni nei įprasta, greičiausiai dėl to, kad naktimis čia vėsiau nei kituose regionuose, o tai sulėtina jų peraugimą. Grybai išlieka tvirti, neperbręsta, nesubliūkšta.
Jei dar prieš savaitę reikėjo klaidžioti po miškus valandą ar dvi, kol pavykdavo surinkti krepšelį, dabar užtenka vos keliolikos minučių. Ir tai ne išimtis, o norma. Tą liudija ne tik vietiniai, bet ir atvykėliai iš kitų rajonų, kurie važiuoja specialiai į šią vietą.
Švenčionių ir Alytaus rajonuose – geros perspektyvos
Švenčionių rajonas yra dar viena vieta, kur šiemet gamta dosni. Baravykų ten kol kas mažiau nei Aukštaitijoje, bet tai tik laiko klausimas. Vietiniai pastebi daug jaunų grybų galvučių, vadinasi, per artimiausias kelias dienas šie plotai taps dar vienu traukos centru.
Ypač gerai sekasi tiems, kurie grybauja anksti ryte, tada pavyksta ne tik prisirinkti, bet ir aplenkti konkurentus. Alytaus rajone kol kas dominuoja voveraitės ir lepšiai, tačiau, anot patyrusių grybautojų, jei artimiausiomis dienomis sulauksime daugiau lietaus, galime tikėtis ir baravykų antplūdžio.
Šio regiono miškai pasižymi derlinga žeme ir įvairiais miško tipais, todėl jei sąlygos išliks, sezonas gali būti vienas iš geresnių.
Šie rajonai yra puikus pasirinkimas savaitgalio išvykai. Net jei nebus įmanoma parsivežti pilnos pintinės, pasivaikščiojimas po kvepiantį, grybais alsuojantį mišką jau savaime bus puiki patirtis.
Kuriame regione grybų daugiausia?
Apibendrinant, šių metų grybų sostine galima laikyti Aukštaitiją, ypač Utenos rajoną. Ten grybai dygsta ne pavieniais plotais, o tiesiog bangomis. Šilalė kiek netikėtai pateko tarp pirmaujančių, o Švenčionių ir Alytaus miškai jau ruošiasi startui.
Viskas priklauso nuo lietaus, jei jis neužtruks, dar keli regionai gali įsitraukti į šį grybų vajų. Tad jei planuojate miško kelionę, ieškote, kur verta važiuoti – Utenos pusė šiemet tikrai verta dėmesio. Ne tik dėl grybų, bet ir dėl to, kad tai vienas iš tų retų metų, kai gamta čia dosni kaip niekad.
