Kovo 21 diena – tai diena, skirta atkreipti dėmesį į rasinę diskriminaciją ir skatinti lygybę visame pasaulyje. Ši data pasirinkta ne atsitiktinai – ji susijusi su tragiškais įvykiais Pietų Afrikoje, kai 1960 metais taikūs protestuotojai buvo nužudyti Šarpvilio žudynių metu.
Tačiau ką iš tikrųjų reiškia rasinė diskriminacija? Kas yra segregacija? Ar ši problema vis dar aktuali šiandien?
Kas yra rasinė diskriminacija ir kodėl ji vis dar egzistuoja?
Rasinė diskriminacija – tai elgesys, kai žmonės yra vertinami, išskiriami ar neteisingai traktuojami vien dėl savo rasės, odos spalvos, tautybės ar etninės kilmės. Nors daugelyje šalių rasinė diskriminacija yra draudžiama įstatymais, ji vis dar pasireiškia įvairiomis formomis:
- Darbo rinkoje – žmonės iš tam tikrų etninių grupių gali patirti sunkumų įsidarbinant ar gaudami mažesnį atlyginimą;
- Švietime – kai kuriose visuomenėse vaikams iš mažumų gali būti sunkiau gauti kokybišką išsilavinimą;
- Teisėsaugoje – kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikrų etninių grupių atstovai dažniau tampa teisėsaugos taikiniu;
- Kasdieniame gyvenime – nuo priekabiavimo iki socialinės atskirties, diskriminacija pasireiškia įvairiais lygmenimis.
„Rasinė diskriminacija nėra tik istorija – ji vis dar gyva, tik šiandien ji dažnai pasireiškia subtiliau, nei buvo įprasta prieš kelis dešimtmečius“, – teigia sociologas.
Kas yra segregacija?
Segregacija – tai atskyrimas žmonių pagal rasę ar etninę kilmę, dažniausiai pasireiškiantis švietime, būsto rinkoje, viešajame transporte ar kitose srityse. Ji gali būti teisėta (de jure) – kai įstatymai numato atskirtį, arba faktinė (de facto) – kai visuomenėje vyrauja nerašytos taisyklės, skatinančios atskirtį.
Vienas garsiausių segregacijos pavyzdžių – JAV „Jim Crow“ įstatymai, galioję iki XX amžiaus vidurio. Jie numatė atskiras mokyklas, viešąsias erdves, net vandens čiaupus skirtingų rasių žmonėms. Panaši sistema egzistavo ir Pietų Afrikoje – apartheido režimas skirstė žmones pagal rasę ir ribojo juodaodžių teises.
Šarpvilio žudynės: kodėl būtent kovo 21?
Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena buvo paskelbta po Šarpvilio žudynių, įvykusių 1960 metais Pietų Afrikoje. Tą dieną apie 20 tūkst. taikių demonstrantų protestavo prieš apartheido įstatymus. Policija atidengė ugnį į minią ir nužudė 91 žmones, sužeidė dar daugiau nei 230.
Šis brutalus išpuolis sukrėtė pasaulį ir tapo kovos su rasine diskriminacija simboliu. Jungtinės Tautos 1966 metais paskelbė kovo 21 dieną Tarptautine rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, kviesdamos šalis aktyviai kovoti su neteisybe.
Faktai apie rasinę diskriminaciją
- Apartheido režimas Pietų Afrikoje truko iki 1994 metais, kai Nelsonas Mandela tapo pirmuoju juodaodžiu prezidentu;
- JAV pilietinių teisių judėjimas padėjo panaikinti segregacijos įstatymus tik XX amžiaus septintajame dešimtmetyje;
- Romų diskriminacija Europoje vis dar plačiai paplitusi – jie dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir sunkumais darbo rinkoje;
- Prancūzijoje ir Vokietijoje migrantų bendruomenės dažnai patiria rasinį profiliavimą teisėsaugos institucijose;
- Šiandien rasinė diskriminacija vis dar egzistuoja net ir išsivysčiusiose šalyse – ji pasireiškia policijos brutalumu, neproporcingai dideliu nedarbo lygiu tarp etninių mažumų ir neigiamais stereotipais žiniasklaidoje.
Mitai apie rasinę diskriminaciją
Mitas: rasinė diskriminacija jau išnyko
Nors įstatymai pasikeitė, žmonių požiūris ne visada pasikeitė kartu su jais. Net tokiose šalyse kaip JAV ar Jungtinė Karalystė vis dar kyla rasiniai neramumai.
Mitas: tik mažumos patiria diskriminaciją
Rasinė diskriminacija gali pasireikšti įvairiai – kai kuriose visuomenėse ir daugumos grupės gali būti diskriminuojamos dėl savo kilmės.
Mitas: lygybė jau pasiekta, todėl kovoti nebereikia
Net jei formaliai visi turi tas pačias teises, praktikoje daugelis vis dar susiduria su atskirtimi ir nelygiomis galimybėmis.
Mitas: kalbėjimas apie rasę tik skatina nesantaiką
Tylėjimas nepadeda išspręsti problemų. Tik atviras dialogas ir švietimas gali pakeisti situaciją.
Kodėl ši diena vis dar svarbi?
Nors per pastaruosius dešimtmečius pasaulis padarė didžiulę pažangą kovojant su diskriminacija, dar yra daug ką nuveikti. Rasizmas nėra tik istorinė problema – jis tebėra aktualus šiandien, nuo policijos smurto prieš afroamerikiečius JAV iki migrantų krizės Europoje.
Kovo 21 – ne tik atminimo diena, bet ir proga susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad visuomenė taptų lygesnė.
Ką galime padaryti?
- Šviestis ir šviesti kitus – domėtis istorija, skaityti apie skirtingas kultūras, skleisti teisingą informaciją;
- Reaguoti į neteisybę – jei matome diskriminacijos atvejus, svarbu jų nepraeiti tylint;
- Skatinti lygybę savo aplinkoje – tiek darbe, tiek kasdieniniame gyvenime;
- Remti organizacijas, kovojančias su diskriminacija – prisidėti prie iniciatyvų, kurios siekia pokyčių.
„Lygybė nėra savaime suprantamas dalykas – tai yra nuolatinė kova, kurią turime tęsti kiekvieną dieną“, – teigia teisininkė.
Kovo 21 primena mums, kad visi žmonės yra lygūs. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar pasaulis taps teisingesne vieta visiems.
