Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą.
Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) – heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Užsikrėtusiųjų amžius – nuo 16 metų
Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. – heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 – 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.
Dominuojantis užsikrėtimo būdas – nesaugūs heteroseksualūs santykiai
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje – 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).
Užsikrėtusiems – nemokama sveikatos priežiūra
Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką.
Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.
