Aplinkos ministerija informuoja, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja svarbūs teisės aktų pakeitimai aplinkosaugos, statybų, žemės naudojimo, klimato politikos, atliekų tvarkymo, miškininkystės ir žuvininkystės srityse. Pakeitimai mažins administracinę naštą, stiprins aplinkos ir klimato apsaugą bei nacionalinio saugumo tikslus.
Pagal Statybos įstatymo pakeitimus, pranešant apie statybos pradžią, techninį darbo projektą ir statinio projekto ekspertizę bus galima teikti dalimis. Tai leis statybos darbus pradėti anksčiau, lygiagrečiai rengiant kitas projekto dalis.
Platesnės galimybės įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, leisiančios be aukciono įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę didesniam skaičiui asmenų. Dalis lėšų už parduotus sklypus bus pervedama į Valstybės gynybos fondą. Parduodami sklypai turės:
- būti neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje leidžiama žemės ūkio veikla;
- nebūti įtraukti į Investicijų įstatyme numatytiems investicijų projektams rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir nereikalingi karinei infrastruktūrai;
- būti ne didesni nei 3 ha ploto.
Su valstybiniu mišku besiribojantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai bus parduodami tik suderinus su Valstybinių miškų urėdija.
Įsigyti tokią žemę galės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, o privačių žemės sklypų savininkai – laisvus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.
Taip pat nustatyti reikalavimai pirkėjams:
- fiziniai asmenys turės būti ne trumpiau nei 3 metus įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir būti pastaruosius 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos;
- juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojo metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Prie vieno privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo parduodamo besiribojančio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendras plotas negali viršyti 3 ha, o vienam asmeniui parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie ribojasi su jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, bendras plotas negali viršyti 21 ha.
Greitesnis poveikio aplinkai (PAV) vertinimas
Įsigalioja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad Aplinkos apsaugos agentūra vertins pateiktus dokumentus lygiagrečiai su kitomis institucijomis: Kultūros paveldo departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir savivaldybėmis.
Dėl šių pakeitimų PAV procesas, įskaitant sprendimo priėmimą, gali sutrumpėti net 2 mėnesiais.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas: pereinama prie finansinės atsakomybės
2026 m. sausio 1 d. baigiasi Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo pereinamasis laikotarpis. Importuotojai turės ne tik teikti ataskaitas, bet ir mokėti už įvežamų prekių (geležies, plieno, cemento, aliuminio, trąšų, elektros ir vandenilio) gamybos metu išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys 50 tonų ir didesnį kiekį į šio mechanizmo taikymo apimtį patenkančių prekių, privalės turėti įgaliotojo deklaranto statusą, kurį suteikia Aplinkos apsaugos agentūra. Be šio įgaliojimo nuo 2026-ųjų prekių įvežimas į Europos Sąjungą nebus galimas. Daugiau informacijos galite rasti čia arba kreiptis į konsultacijų tarnybą.
Klimato tikslai: naujos ŠESD mažinimo kvotos
Įsigalioja metinės 2026-2030 m. laikotarpio ŠESD mažinimo kvotos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose: transportas, žemės ūkis, mažoji energetika ir pramonė, atliekų tvarkymas. Tai būtina siekiant Lietuvos 21 proc. ŠESD sumažinimo iki 2030 m., palyginti su 2005 m.
Taip pat per 2026-2030 m. laikotarpį žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje bus privaloma pasiekti 661 kt CO₂ ekvivalento anglies dioksido kiekio absorbavimo tikslą pagal LULUCF reglamentą (ES) 2023/839.
Ribojamas fluorintų dujų naudojimas
Įsigalioja Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamente nustatytas draudimas pradėti eksploatuoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius su izoliavimo ar atskyrimo terpe, kuriuose naudojamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (F-dujos) arba kurių veikimas priklauso nuo tokių dujų, skirtus pirminiam ir antriniam skirstymui iki 24 kV imtinai.
Taip pat bus draudžiama tiekti rinkai buitinius šaldytuvus ir šaldiklius, kuriose yra F-dujų, išskyrus, kai reikia, kad būtų laikomasi veiklos vietos saugos reikalavimų.
Įsigalioja Klimato kaitos valdymo įstatyme nustatyti F-dujų naudojimo ribojimai: draudžiama F-dujas naudoti kaip tirpiklius, įskaitant įrenginius, kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų pagrindą sudaro F-dujos bei įrengiant ir montuojant naujas stacionarias gaisro gesinimo sistemas, užpildomas F-dujomis. Daugiau informacijos rasite čia.
Didesnė kompensavimo apimtis dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos
Įsigalioja Medžioklės įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimai, numatantys papildyti žemės ūkio šakų, kurioms medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala būtų atlyginama, sąrašą. Sąrašas papildomas įtraukiant sumedėjusius sodo augalus ir bitynus. Ūkiniams gyvūnams padaryta žala bus atlyginama ne tik, kai ją padaro vilkai, bet ir kai tokią žalą padaro rudieji lokiai ar lūšys.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žalą patyrusiems asmenims bus atlyginama tik tais atvejais, jeigu pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, bitynų savininkai, valdytojai ir naudotojai ar ūkinių gyvūnų savininkai ir laikytojai vykdo priemones dėl šių pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško želdinių ir žėlinių, bitynų, ūkinių gyvūnų apsaugojimo nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos.
Žuvininkystė: mažiau verslinės žvejybos vidaus vandenyse
Įsigalioja Žuvininkystės įstatymo nuostatos, kuriomis uždraudžiama specializuotoji seliavų, migruojančių ungurių ir upinių nėgių verslinė žvejyba. Nuo šiol, aplinkos ministro nustatyta tvarka, ežeruose ir upėse bus galima tik stintų verslinė žvejyba. Verslinė žvejyba bus leidžiama Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose, tačiau limitai Kuršių mariose ir polderiuose mažinami.
Atliekų tvarkymo sistema bus aiškesnė ir paprastesnė
Nuo Naujųjų įsigaliojantys Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai leis atsisakyti perteklinių procedūrų ir aiškiau reglamentuos gamintojų bei importuotojų atsakomybę.
Alyvos, apmokestinamųjų gaminių, transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nereikės Gamintojų ir importuotojų sąvade (GPAIS) registruoti šių gaminių išvežimo ar išvežimo per trečiuosius asmenis veiklos. Taip pat apskaitoje turės nurodyti tik Lietuvos vidaus rinkai patiektus gaminius, atskirai nebeapskaitant iš šalies teritorijos išvežtų produktų.
Įstatymo pakeitimais stiprinamas ir kolektyvinės atsakomybės principas. Nebelieka galimybės individualiai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo. Visas šių atliekų tvarkymas turės būti organizuojamas kolektyviai, tik per gamintojų ar importuotojų organizacijas. Tokios organizacijos licencijas galės gauti tik tuomet, jei užims ne mažesnę kaip 10 proc. atitinkamos gaminių rinkos dalį.
Taip pat didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų nemokamai priimamos motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekos bus apskaitomos Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemos (GPAIS) atskirame modulyje vienetais ir tonomis.
Mažiau biurokratijos statybose ir NT sandoriuose
Pakeitus statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuostatas, sumažės biurokratinė našta ir kai kuriais atvejais bus galima atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus:
- nebereikės matuoti C ir B klasės pastatų sandarumo, jeigu jų projektavimas ar statyba finansuojami Lietuvos ar ES biudžeto lėšomis. Numatytos sandarumo matavimo išimtys naujai statomiems pastatams, kai pastatas yra nuolat eksploatuojamas ir negali būti nutraukiami juose vykstantys procesai (ligoninės, gamyklos);
- parduodant antrinėje rinkoje daugiabučiuose namuose esančius butus, nebereikės pateikti sandorį tvirtinančiam notarui atskiro buto tipinio energinio naudingumo sertifikato, kainuojančio 20-50 eurų, jeigu daugiabučiam pastatui yra išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Griežtesni reikalavimai aplinkos monitoringo laboratorijoms ir transporto priemonių importuotojams
Įsigalioja naujos redakcijos aplinkos ministro įsakymas „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, padangas, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis bus apskaičiuojama gamintojų ir importuotojų, Lietuvos rinkai verslo tikslais tiekiančių transporto priemones ar motociklų ir lengvųjų automobilių padangas, užimama rinkos dalis. Įsakymą galite rasti čia.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimai, kuriais tikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms aplinkos monitoringo matavimus.
Laboratorijos, atliekančios ūkio subjektų aplinkos monitoringo programose numatytus taršos šaltinių išmetamų ar išleidžiamų teršalų bei teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus, privalės būti akredituotos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti ir imti ėminius.
Iki šiol tokias veiklas galėjo vykdyti laboratorijos, turinčios leidimą arba akreditaciją. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ši alternatyva nebetaikoma ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoms, tik leidimo nebeužteks.
Nauji miško kirtimų ribojimai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji miško kirtimų apribojimai, tiesiogiai susiję su naujomis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, taip pat įsigaliojančiomis nuo 2026 m. pradžios.
Nustatomi šie draudimai ir ribojimai:
- atliekant atrankinius ir atvejinius kirtimus 100 m atstumu prie magistralinių ir krašto kelių, paskutinis jų atvejis galės būti vykdomas tik tada, kai atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m;
- 20 km atstumu nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus didesnėse nei 1,5 ha biržėse. Nauja plynųjų kirtimų biržė galės būti šliejama tik tada, kai gretimoje anksčiau iškirstoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m (šiuo metu – 0,5 m);
- 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų draudžiama vykdyti plynuosius miško kirtimus. Atliekant atrankinius ir atvejinius kirtimus, paskutinis jų atvejis galės būti vykdomas tik tada, kai atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m.
