„Kai žmonės pastebi, kad nuotaika svyruoja, iškart skuba diagnozuoti –bipolinis sutrikimas“, –apie šių dienų hiperdiagnostikos tendencijas užsimena gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius. Plintant savidiagnozės madai, specialistas aiškina tikrojo bipolinio afektinio sutrikimo požymius. O kaip šią būklę paversti ne kliūtimi, bet kūrybos šaltiniu, savo pavyzdžiu rodo aktorius Marius Repšys.
„Šiandien turime daug „populiarių“ diagnozių. Daugelis paauglių, kuriems nesiseka mokytis, „turi“ aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ir jiems jau būtinai „reikia vaistų“. Jeigu šeimoje santykiai prasti, vyrai iškart tampa „narcizais“. Dabar praktiškai visi turi kokią nors psichiatrinę diagnozę“, –pastebi gydytojas psichiatras M.Šablevičius.
Tokios hiperdiagnostikos tendencijos, anot pašnekovo, būdingos ir rimtam psichikos sutrikimui –bipoliniam afektiniam sutrikimui, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai nuo depresijos iki manijos. Tačiau ar kiekvienas nuotaikos pasikeitimas reiškia bipolinį sutrikimą?
„Sakyčiau, yra tam tikra hiperdiagnostika visuomenėje. Kai žmonės pastebi, kad nuotaika svyruoja, iškart skuba diagnozuoti –bipolinis sutrikimas. Bet iš tiesų reikėtų pasigilinti, koks tas svyravimas: jei iš depresijos grįžtama į normalią būseną, tai nėra bipolinis sutrikimas. Jei iš depresijos pereinama į maniją, kai asmuo tampa liguistai aktyvus, tuomet galima įtarti, kad tai –bipolinis sutrikimas“, –aiškina psichiatras Mindaugas Šablevičius.
Pasak gydytojo, skubotos diagnozės problema tampa vis aktualesnė, ypač kai žmonės atsakymų ieško socialiniuose tinkluose ar internete.
„Svarbu suprasti, kad tikslią diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuoti specialistai po ilgalaikio paciento stebėjimo, –pabrėžia jis. –Bipolinis sutrikimas pasireiškia ciklais, nuotaikomis „bangomis“, tad žmogų reikia stebėti ne dieną ar savaitę, o mėnesius. Internetiniai testai ar momentiniai vertinimai negali pakeisti profesionalios diagnostikos.“
Svyruoja tarp kraštutinumų
Anot gydytojo psichiatro, bipolinis sutrikimas pasireiškia dviem pagrindinėmis būsenomis –manija (arba lengvesne jos forma –hipomanija) ir depresija. Žmogaus būsena svyruoja tarp šių kraštutinumų, kartais su normalios nuotaikos periodais tarp jų.
Manijos fazėje žmogaus nuotaika tampa neįprastai pakili arba dirgli, atsiranda perteklinis aktyvumas. Žmonės jaučiasi nenugalimi, turi daug energijos, ilgiau būdrauja, kalba greičiau, jų mintys šokinėja. Tuo metu asmenys dažnai elgiasi impulsyviai –išleidžia daugiau pinigų, imasi naujos veiklos, pasiima paskolų.
Depresijos fazėje žmogus jaučiasi pesimistiškai ir beviltiškai, neturi energijos, pasikeičia miego ir mitybos įpročiai. Atsiranda apatija, dingsta malonumo pojūtis ir interesai, kankina negatyvios mintys.
„Manijos metu pagreitėja visi organizmo procesai –aktyvumas, psichikos reakcijos greitis, kalbos tempas. O depresijos metu priešingai –sulėtėja psichikos aktyvumas, reakcijos, kalba. Vadinasi, pokyčiai smegenyse reiškiasi ir per kūną“, –aiškina M.Šablevičius.
Bipolinio sutrikimo eiga nėra vienoda visiems pacientams. „Čia galioja „ketvirčio taisyklė, –aiškina psichiatras. –25 proc. žmonių patiria nuotaikų svyravimus, bet jie būna pakankamai lengvi, todėl dalis žmonių nesikreipia į gydytojus, o simptomai tiesiog praeina ir nebesikartoja. Kitam ketvirtadaliui pacientų nuotaikų svyravimai kartojasi, tačiau tarp pablogėjimų būna remisijos periodai –laikotarpiai, kai simptomai visiškai išnyksta. Trečiajam ketvirčiui bangos kartojasi, tačiau net tarp jų išlieka tam tikri depresijos ar manijos simptomai. Paskutinis ketvirtadalis pacientų patiria sunkesnę ligos formą beveik be remisijų.“
Trys valdymo raktai
Šiuolaikinėje medicinoje vyrauja požiūris, kad bipolinis sutrikimas yra biologinės kilmės sutrikimas, susijęs su neuromediatorių –serotonino, dopamino, noradrenalino ir kt. –apykaitos pokyčiais smegenyse, o pagrindinis gydymo metodas –farmakoterapija, siekiant medikamentais sureguliuoti šių neuromediatorių balansą smegenyse.
Tačiau M.Šablevičius akcentuoja, kad svarbus ne tik medikamentinis gydymas, bet ir kompleksinis požiūris, kaip valdyti sutrikimą.
„Reikia susitaikyti su tuo, kad šis sutrikimas yra visam gyvenimui. Visiškai pasveikti neįmanoma, todėl reikia, kaip ir sergant, pavyzdžiui, diabetu, rinktis tam tikrą gyvenimo būdą“, –aiškina gydytojas.
„Sutrikimo valdymas susideda iš trijų dalių. Pirma –medikamentinis gydymas. Antra –dienotvarkė, disciplina: turi tiksliai susiplanuoti, kiek laiko skirti darbui, kiek poilsiui, kiek miegui. Ir trečia –blaivybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų“, –pabrėžia M.Šablevičius.
Pasak jo, žmonės, turintys bipolinį afektinį sutrikimą, psichoaktyviųjų medžiagų poveikiui itin jautrūs: „Beveik visos legalios psichoaktyviosios medžiagos, jau nekalbant apie nelegalias, ypač provokuoja nuotaikų svyravimus, tad pacientų būklė gali smarkiai pablogėti.“
Aktoriaus Mariaus pavyzdys
Medikas išskiria vieną ryškiausių bipolinio sutrikimo valdymo pavyzdžių Lietuvoje –aktorių Marių Repšį, kuris atvirai dalijasi patirtimi.
„Kai man pakilimo manija, investuoju į save labai daug. Imuosi mokytis ko nors naujo. Išmokau groti pianinu, trimitu, saksofonu. Rašiau, svorius kilnojau, šachmatais žaidžiau. Bet aš darau tai taip stačiai, taip nuoširdžiai“, –pasakoja M.Repšys.
Nors aktorius energijos ir kūrybiškumo antplūdžius išnaudoja itin produktyviai, jis pripažįsta, kad, siekiant suvaldyti sutrikimą, reikėjo reikšmingai keisti gyvenimo būdą. Dabar jis griežtai laikosi dienotvarkės, reguliariai lankosi pas specialistus, nevartoja jokių psichoaktyviųjų medžiagų.
„Daug kas galvoja, kad čia charakteris, –sako aktorius.–Bet čia ne charakteris, o psichikos sutrikimas. Iš jo daug išmokau. Pradėjau geriau save suprasti. Nors visiškai kontroliuoti to negaliu, jau galiu numatyti, kada man bus pakili nuotaika, kada depresija. Tas žinojimas padeda. Kai man manija, stengiuosi nieko nepirkti, nedaryti nesąmonių. O jei esu duobėje, žinau, kad ji tuoj baigsis. Svarbu, kad žmogus nebūtų aukos pozicijoje ir norėtų sveikti.”
