Pirmadienis dažnai ateina lyg sunkus debesys – su sąrašais, planavimu ir minčių šurmuliu. Tai diena, kai dauguma skuba, sprendžia, planuoja. Ir būtent todėl pirmadienio vardas kalendoriuje yra ne atsitiktinumas, o tarsi kvietimas sustoti.
Kai viskas aplink reikalauja skubėjimo, vardas pasirodo kaip tylus „labas“. Ne garsus, ne reiklus – bet reikalingas. Galbūt kažkam šiandien tai vienintelis šiltas žodis.
Šios dienos vardai – rimti, turintys svorį. Jie primena žmones, kurie nesimėto pažadais, bet kai jau sako – reiškia.
Spalio 13 dienos vardadieniai
Šiandien sveikinkime Eduardą, Mintarą, Nortautą, Venancijų, Edvardą, Nortautę ir Edgarą.
Gal pažįsti Eduardą – tą, kuris viską laiko savo rankose, bet niekada neieško dėmesio. O gal Nortautę – vardas retas, bet širdis dažnai labai atvira. Tai žmonės, kurie atrodo ramūs, bet jų vidus – tikras pasaulis.
Ar žinojai?
Eduardas – kilęs iš senosios anglų kalbos, reiškia „turtų saugotojas“. Dažnai šį vardą nešiojantys žmonės vertina atsakomybę, geba būti patikimais net tada, kai aplink viskas griūva.
Mintaras – lietuviškas vardas, turintis sąsajų su žodžiu „mintis“. Mintarai dažnai būna mąstytojai, viduje turintys aiškų vertybinį stuburą.
Nortautas – vardas, kuris skamba neįprastai, bet giliai. Tai žmonės, kurių veiksmai visada apgalvoti, o žodis turi aiškią ribą – jie nekalba tuščiai.
Venancijus – retas, lotyniškos kilmės vardas. Jį nešiojantys žmonės dažnai būna išskirtiniai, su polinkiu į savitą gyvenimo ritmą.
Edvardas – artimas Eduardui, tačiau skambantis šiek tiek minkščiau. Edvardai dažnai turi jautrią, bet gerai slepiamą širdį.
Nortautė – moteriškas vardas, kuriame slypi gili vidinė laikysena. Tokios moterys dažnai kalba mažai, bet mato daug.
Edgaras – vardas, kuris turi tvirtą skambesį. Edgarai dažnai yra iš tų, kurių negalima išjudinti lengvai – bet kai jie prisileidžia, jų ištikimybė tampa nepajudinama.
Palinkėjimas šios dienos šventėjams
Tegul jūsų pirmadienis nebūna tik pradžia. Tegul jis būna žodis, kuris sustiprina. Gestas, kuris sušildo. Prisiminimas, kuris išlieka.
Jūsų vardai nėra šūksniai – jie kaip ilgas kelias, kuriuo einama ramiai, bet užtikrintai. Ir kiekvienas žingsnis reiškia daugiau nei tuščia kalba.
Pasveikink Edvardą – jis tikriausiai viską kontroliuoja, bet kažkur giliai laukia to žodžio. Parašyk Nortautui ar Nortautei – jų mažai, bet jie verti daug. Nepamiršk Mintaro – gal jis tyliai stebi, bet nuoširdžiai džiaugsis.
