Didžiosios Britanijos Šiaurės Airijos gyventojus jau 1500 metų kamuoja genetinės mutacijos sukeliami augimo sutrikimai, skelbia „The Independent“. Airis Charlesas Byrne’as, gimęs 1761 m., buvo beveik 2,5 metro ūgio. Pragyvenimui jis užsidirbdavo dalyvaudamas gatvės spektakliuose, o mirė būdamas vos 22-ejų.
Todėl mokslininkai priėmė revoliucinį pareiškimą: realybėje egzistuoja aukštųjų žmonių šalis, esanti Airijoje, ir joje gyvena „milžinų rasė“. Profesorės endokrinologės Martos Korbonits vadovaujami ekspertai iš Londono medicinos mokyklos dėl šios priežasties specialiai tyrinėjo keturių šeimų genus. Paaiškėjo, kad jų palikuonys turi tą pačią genų mutaciją. Taip pat pavyko nustatyti tris asmenis su ankstyvuoju gigantizmu, kurie nieko nežinojo apie turimą ligą.
Minėtos šeimos gyvena istorinėse C.Byrno vietose, nedidelėje teritorijoje, todėl mokslininkai neleidžia atskleisti šios informacijos, siekdami apsaugoti vietinius gyventojus nuo smalsių žiūrovų akių.
Žinoma, kad gigantizmą sukelia gerybinis hipofizės (posmegininės liaukos) navikas, kuris lemia pernelyg greitą augimo hormono gamybą organizme. Jei taip nutinka ankstyvame gyvenimo etape, vaikas gali užaugti labai didelis. Suaugusiųjų gyvenime gali pasireikšti neįprastai padidėjęs veidas, rankos, kojos ir kitos kūno dalys. Šis sutrikimas vadinamas akromegalija – dėl suintensyvėjusio augimo hormono somatotropino gaminimo pasireiškianti liga.
C.Byrne’as dar būdamas paauglys iškeliavo į Londoną, o 19-os jau pats sprendė savo likimą. Tų laikų piešinyje jis vaizduojamas šalia kitų dviejų likimo draugų, į sostinę atvykusių iš kaimo, esančio vos už 8 mylių nuo C.Byrne’o gimtinės. 2,31 m aukščio vaikino griaučiai eksponuojami Londono Karališkojo chirurgijos koledžo muziejuje.
M.Korbonits susidomėjo šia tema po to, kai du jos pusbroliai kreipėsi į į kliniką Londone, besirūpinančią 150 augimo sutrikimo paveiktų šeimų.
„Kai susipažinau su ketvirčiu iš jų, pacientams galėjau pasakyti, kad jų šeima kilusi iš Šiaurės Airijos ir net iš kurios gyvenvietės jis atvyko. Tai išgirdę jie net nukrisdavo nuo kėdžių iš nuostabos”.
