Ne kiekvieną dieną pasaulį pasiekia įrodymų, kokia tikrovė slepiasi po Šiaurės Korėjos tylos šydu. Šį kartą tą tylą nutraukė vienas telefonas – ne iš Vakarų, o iš šalies, kurioje net žodžiai yra pavojingi. Tai ne eilinis nutekintas įrašas ar liudijimas, o konkretus, apčiuopiamas prietaisas, kurį pavyko išgabenti slapta.
Žvilgtelėjus iš išorės, telefonas atrodo paprastai, kaip ir bet kuris išmanusis. Tačiau vos tik pradedi jį tyrinėti, ima aiškėti, kiek daug laisvės žmogus ten praranda net negalėdamas jos pajausti.
Tai tarsi skaitmeninė kalėjimo kamera, kurią nešiojasi kiekvienas pilietis kišenėje. Dėl šio vienintelio prietaiso BBC tyrėjai išsiaiškino, kaip giliai Kim Jong Uno režimas kišasi į kasdienybę. Tai ne tik apie uždraustus serialus ar dainas, bet apie sisteminį žodžių, minčių ir net žvilgsnių persekiojimą.
Telefonas, kuris stebi tave kas penkias minutes
Iš pradžių viskas atrodo įprasta. Ekranas reaguoja į prisilietimus, programos paleidžiamos, yra net fotoaparatas. Tačiau šio prietaiso širdis – tai programinė įranga, kurios naudotojas nei mato, nei valdo.
Telefonas automatiškai daro ekrano nuotrauką kas penkias minutes ir saugo ją paslėptoje aplanko vietoje. Ją gali peržiūrėti tik valdžios institucijos.
Tai reiškia, kad net jei naudotojas įjungtų slaptą programą ar skaitytų tekstą, kuris nėra patvirtintas valdžios, telefonas tai užfiksuos.
Kitaip tariant, kiekvienas veiksmas yra dokumentuojamas ir tikrai ne tavo labui, o tam, kad bet kada būtum sučiuptas. Vien šis faktas jau verčia šiurpti.
Cenzūra net žodyje „brolis“
Dar labiau šokiruoja automatiniai žodžių keitimai. Įvedus žodį „oppa“, kuris Pietų Korėjoje dažnai reiškia vaikiną ar mylimąjį, telefonas jį akimirksniu pakeičia į „draugas“.
Oficialus paaiškinimas, kad šis terminas leidžiamas tik kaip šeimos nario apibūdinimas. Žmonės, santykiai, emocijos – viskas čia turi būti reglamentuota. Įvedus frazę „Pietų Korėja“, sistema žaibiškai ją pakeičia į „marionetinė valstybė“.
Tai atspindi Šiaurės Korėjos oficialią propagandą – Pietūs laikomi JAV parankiniu. Tokio tipo žodžių kontrolė yra daugiau nei kalbos taisymas. Tai bandymas perrašyti realybę, kol žmonės nebeatskiria, kas yra tiesa, o kas melas.
Skaitmeninis ginklas prieš tiesą
Ekspertai sako tiesiai: tokie telefonai sukurti ne tam, kad tarnautų žmogui. Jie sukurti tam, kad tarnautų režimui. Martynas Williamsas, Šiaurės Korėjos informacinių technologijų tyrėjas, pabrėžia, kad telefonai ten tampa nauja indoktrinavimo priemone.
Dauguma legendų apie Kimų šeimą yra išgalvotos, o ši cenzūra padeda išlaikyti mitą gyvą. Į šalį vis dar bandoma įvežti USB laikmenas su Pietų Korėjos serialais ir muzika.
Kartais jos plukdomos upėmis plastikiniuose buteliuose. Tačiau pasekmės gali būti mirtinos – pernai pranešta apie trisdešimties paauglių egzekuciją už tai, kad jie žiūrėjo uždraustą turinį.
Gyvenimas be laisvės ir be palyginimo su pasauliu
„Jaučiausi tarsi uždaryta dėžėje. Galvojau, kad visame pasaulyje žmonės gyvena taip, kaip mes. Kai sužinojau, kad tik pas mus taip – man viskas apsivertė“, – pasakoja Šiaurės Korėjos pabėgėlė Kang Gyuri.
Tai pasakojimas, kuris primena: šiuolaikinis autoritarizmas neturi vieno veido: jis gali būti skaitmeninis, tylus, įrašytas tarp eilučių tavo žinutėje. Ir jei ne vienas telefonas, pasprukęs iš to pasaulio, mes vis dar nežinotume, kokia tamsa slypi už uždarų durų.
