Lietuvoje jau netrukus bus įvestas vasaros laikas. Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – laikrodžio rodyklės yra persukamos valandą į priekį. Tai reikės padaryti jau šią savaitę – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, 3 val. ryto.
Laikrodžio persukimas tampa vis aštresne diskusijų tema. Niekam ne paslaptis, jog tokį veiksmą turime atlikti dukart per metus. Vieną kartą – pavasarį, kuomet įvedamas vasaros laikas, visai kaip tai darysime šį savaitgalį. Antrąsyk – rudenį, kuomet yra grįžtama prie žiemos laiko.
Jau ne vienerius metus kyla diskusijos – ar ši sistema iš tiesų yra reikalinga? Ar vasaros laikas liks Europoje? O gal jo laukia pabaiga? Tokios temos jau aptarinėjamos ir Europos Sąjungoje, o savo pasiūlymą pateikė Lenkijos vyriausybė, kuri sako, kad atėjo laikas atsisakyti laikrodžio persukimo.
Lenkija siekia, kad būtų atsisakyti laiko persukimo
Lenkijos pirmininkavimo Europos Tarybai metu imtasi veiksmų, kad pagaliau būtų išspręstas klausimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo. Kaip pabrėžė ministro Krzysztofas Paszykas spaudos tarnyba, dėl derybų dėl direktyvos atnaujinimo kalbėjosi su ES komisaru, atsakingu už tvarų transportą ir turizmą.
Teigiama, kad svarbiausi sprendimai šiuo klausimu gali būti priimti dar šiais metais. Kaip atskleidė klimato ministro pavaduotojas Miłoszas Motyka, reali laiko keitimo atsisakymo data yra 2028 metais.
Lenkijos atstovai yra įsitikinę, kad laiko keitimas trikdo mūsų biologinį laikrodį, o taip pat nebeturi teigiamo poveikio ekonomikai ir kad, paprasčiausiai, dauguma europiečių pasisako už laiko keitimo panaikinimą.
Įdomu tai, kad Europos Komisija dar 2018 metais siūlė atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Tuomet buvo surengta apklausa, kurioje 84 proc. dalyvavusių europiečių pasisakė už laiko keitimo panaikinimą. Tuomet buvo priimtas siūlymas, kad šalys galėtų pasirinkti – likti nuolat žiemos ar vasaros laike. Iš pradžių planuota šį pokytį įgyvendinti 2019 metais, tačiau iki šiol sprendimas nepriimtas.
Pagrindinė to priežastis – nesutarimai tarp šalių. Vienos valstybės nori likti vasaros laike, kitos – žiemos. Jei kaimyninės šalys pasirinktų skirtingus laikus, tai sukeltų painiavą transporto, verslo ir kasdienio gyvenimo srityse. Taigi, klausimas liko neišspręstas.
Ekspertai perspėja žmones – pasiruoškite
Daugelis ekspertų rekomenduoja, jog žmonės prieš persukant laikrodžius pabandytų prisitaikyti prie artėjančių pokyčių. Laiko pasikeitimas kai kuriems kelia nedidelių organizmo prisitaikymo iššūkių. Kai kurie yra įsitikinę, kad tai daro didesnės žalos nei mes galvojame.
„Jei galėtume pasirinkti, pasakyčiau, kad laiko tikrai reikėtų nesukti, tai yra ne tik mano nuomonė. Bendra medikų nuomonė, paremta moksliniais tyrimais ir klinikiniais duomenimis, yra tokia pati: laiko sukimas yra kenksmingas ir to reikia atsisakyti“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė.
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 proc. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.
Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis.
Gydytoja R.Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.
