Vilniuje gyvenantys žmonės visada atidžiai stebi šildymo sąskaitas. Šaltuoju metų laikotarpiu jos tampa vienu didžiausių namų ūkio išlaidų punktų, todėl net nedidelis pokytis gali būti aiškiai juntamas.
Pastaraisiais mėnesiais sostinės gyventojai pastebėjo šiokį tokį palengvėjimą. Vasario mėnesio sąskaitos buvo mažesnės nei sausį, o tam įtakos turėjo keli svarbūs veiksniai.
Didžiausią vaidmenį šį kartą suvaidino oras ir mėnesio trukmė. Nors žiema dar nesitraukė, temperatūra šiek tiek pakilo, todėl šilumos poreikis sumažėjo.
Vilniaus gyventojai vasario mėnesį gavo mažesnes šildymo sąskaitas nei sausį. Centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ paskelbė, kad vidutiniškai jos sumažėjo maždaug dešimtadaliu. Toks pokytis tapo malonia naujiena daugeliui gyventojų, kurie kiekvieną žiemą atidžiai vertina išlaidas būsto šildymui.
Nors vasaris išliko gana šaltas, vidutinė temperatūra buvo beveik trimis laipsniais aukštesnė nei sausio mėnesį. Tai reiškia, kad pastatams apšildyti reikėjo mažiau energijos. Be to, vasaris yra trumpesnis mėnuo, todėl natūraliai sumažėja bendras šilumos suvartojimas.
„Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė paaiškino, kad šildymo poreikis vasarį vis dar buvo didesnis nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Vis dėlto, palyginti su sausiu, suvartojimas sumažėjo maždaug dešimtadaliu.
Šildymo išlaidos Vilniuje smarkiai priklauso nuo pastato energetinio efektyvumo. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl skirtinguose daugiabučiuose gyvenantys žmonės moka labai skirtingas sumas.
Remiantis „Gijos“ duomenimis, už penkiasdešimties kvadratinių metrų buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje vasarį vidutinė sąskaita siekė apie 53 eurus su 21 proc. PVM. Tai yra mažiausia suma tarp skirtingų pastatų tipų.
Renovuotuose daugiabučiuose tokio pat dydžio buto šildymas kainavo maždaug 88 eurus su 21 proc. PVM. Nors ši suma didesnė nei naujuose pastatuose, ji vis tiek gerokai mažesnė nei senuose neefektyviuose daugiabučiuose.
Didžiausias sąskaitas gavo gyventojai, gyvenantys energetiškai neefektyviuose namuose. Tokiuose pastatuose penkiasdešimties kvadratinių metrų buto šildymas vasarį vidutiniškai kainavo apie 145 eurus su 21 proc. PVM.
Svarbus veiksnys yra ir pati šilumos kaina. Vasario mėnesį Vilniuje ji siekė 8,33 cento už kilovatvalandę be PVM. Įskaičiavus 21 proc. PVM, kaina sudarė 10,08 cento už kilovatvalandę.
Šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį. Tai reiškia, kad sostinės gyventojai už šilumą moka kiek mažiau nei kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose.
Mažesnę kainą lemia keli veiksniai – šilumos gamybos struktūra, kuro kainos bei šilumos tinklų efektyvumas. Be to, modernizuojamos šilumos gamybos technologijos leidžia išlaikyti stabilesnes kainas.
Skaičiai aiškiai parodo vieną svarbią tendenciją. Renovacija ir geresnė pastato izoliacija tiesiogiai mažina šildymo išlaidas.
Atnaujintuose daugiabučiuose šiluma išsilaiko ilgiau, todėl šildymo sistema turi dirbti mažiau. Tuo tarpu senesniuose pastatuose šiluma greičiau prarandama per sienas, stogus ar langus.
Dėl šios priežasties renovacija dažnai laikoma vienu efektyviausių būdų sumažinti šildymo sąnaudas. Nors pradinis investicijų dydis gali būti didelis, ilgainiui mažesnės sąskaitos padeda kompensuoti išlaidas.
Artėjant pavasariui šildymo sąskaitos paprastai mažėja. Temperatūra kyla, o šilumos poreikis mažėja. Todėl gyventojai gali tikėtis dar mažesnių mokėjimų artimiausiais mėnesiais.
Vis dėlto galutinė suma visada priklauso nuo oro sąlygų. Jei pavasaris vėluoja ir išlieka šaltesnis laikotarpis, šildymo poreikis gali būti didesnis nei įprastai.
Tačiau vasario rezultatai rodo, kad net nedidelis temperatūros pokytis gali turėti pastebimą poveikį sąskaitoms. Tai gera žinia Vilniaus gyventojams, kurie kasmet laukia žiemos pabaigos ir mažesnių išlaidų už šilumą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
