Sausio mėnesį sostinės gyventojai sulaukė gerokai didesnių šildymo sąskaitų. Kaip pranešė bendrovė „Gijos“, išlaidos už šildymą Vilniuje vidutiniškai išaugo apie 60 proc., o tam didžiausią įtaką turėjo dvi priežastys – neįprastai šalti orai ir nuo metų pradžios panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
Bendrovės duomenimis, šildymo kainų skirtumai ypač ryškūs priklausomai nuo pastato būklės ir energinio efektyvumo. Už 50 kvadratinių metrų buto šildymą naujos statybos daugiabutyje vilniečiai sausį moka apie 62 Eur, renovuotame name – maždaug 99 Eur, o senos statybos, nerenovuotame ir energetiškai neefektyviame name gyvenantiems sąskaitos siekia net 160 Eur.
„Gijų“ komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė atkreipė dėmesį, kad pokytis ypač juntamas lyginant su praėjusiais metais. Jos teigimu, pernai 50 kvadratinių metrų buto šildymas energetiškai efektyviame name kainavo apie 34 Eur, kai galiojo 9 proc. PVM tarifas, o šiemet – jau 62 Eursu 21 proc. PVM. Renovotuose daugiabučiuose vidutinė sausio sąskaita per metus išaugo nuo 61 iki 99 Eur, o nerenovuotuose – nuo 104 iki 160 Eur.
Pasak bendrovės atstovės, tokį šuolį lėmė ne tik didesnis mokesčių tarifas, bet ir smarkiai išaugęs šilumos poreikis. Itin žemos temperatūros sausį privertė pastatus suvartoti gerokai daugiau šilumos energijos. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras šilumos suvartojimas Vilniuje padidėjo net 52 proc.
Šių metų sausis buvo išskirtinis ir meteorologiniu požiūriu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tai buvo šalčiausias sausis per pastaruosius šešiolika metų. Vilniuje vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra siekė net minus 9,8 laipsnio, kai prieš metus fiksuotas vidurkis buvo teigiamas ir sudarė apie 1,4 laipsnio šilumos. Tokie temperatūrų skirtumai, pasak specialistų, tiesiogiai atsispindi šildymo sąskaitose.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
